Buvęs kolega žurnalistas, o pastaruoju metu aktyviai politikoje besireiškiantis ir į Europos parlamentą pretenduojantis patekti Artūras Šulcas šiandien pasakė neįtikėtiną, bet labai teisingą dalyką – Europarlamento mandatas garantuoja laisvo žodžio tribūną Lietuvoje:
„Man patraukliausia, kad Europarlamento mandatas garantuoja laisvo žodžio tribūną Lietuvoje. Tu gali laisvai kalbėti tai, ką mąstai, nes esi nevaržomas nei finansų, nei įtakų. Tai puiki galimybė veikti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė parodė, kad dirbant Briuselyje nemažai galima padaryti ir Lietuvoje”.
Viskas čia ne tik teisinga, bet ir paremta D.Grybauskaitės pavyzdžiu. Maža to, galiu tik patvirtinti, jog pastaruosius 5 metus sulaukėme tiek daug tiesių ir gerų įžvalgų iš Europos parlamentarų, kiek vargu ar kas galėjo tikėtis.
Beje, tai tik dar kartą įrodo, kad savame krašte ne tik pranašu nebūsi. Tai patvirtina, kad finansinė ar kitokia priklausomybė mūsų mažoje šalyje verčia net garsius žmones nutylėti svarbius dalykus. O kartais ir meluoti. Kad tik apsisaugotum nuo kokių nors įtakų. Arba apsaugotum savo artimuosius. Ir tai, visų pirma, susiję su viešąją nuomonę formuojančia žiniasklaida. Kuo gali būti išvadintas už teisingus, bet kritiškus žodžius? Kuo tik norite – gėjumi, sorosologu, bepročiu, korumpuotu, skandalingu, kontraversiškai vertinamu ir pan.
Bet net ne tai blogiausia. Pastaruoju metu galime aiškiai pamatyti, kad vis daugiau žmonių drąsiai kalba. Ir tai daro įvairių sričių žmonės – žurnalistai, kultūros veikėjai, net politikai. Tai džiugina. Blogiausia yra tai, kad savoje demokratinėje ir nepriklausomoje šalyje gali jaustis laisvas tik tuomet, kai esi svečias namuose. Štai tada ir supranti, kad kuo daugiau lietuvių išvažiuoja iš Lietuvos, tuo laisvesni tampame.
Tad gal visiems reikia nors kokius metelius kitus pagyventi ne Lietuvoje? Ir pagaliau būsime laisvi.
O aš iš savo asmeninės patirties galiu pasakyt – nors tikrai nuolat domiuosi politikos naujienomis, ką naudingo Lietuvai (ar tebūnie – Europai) per tą kadenciją nuveikė 12 europarlamentarų negalėčiau įvardinti. Apart Landsbergio išsišokimų prieš Europoje jau seniai pripažintus žmogaus teisių principus. Bent pusės Lietuvai atstovavusių iš viso negalėčiau įvardinti. ES parlamentarų darbas praktiškai VIP nenagrinėjamas, o pats ES Parlamentas jau seniai tapęs ją išrinkusiai visuomenei neatskaitinga institucija… tiek ir to gėrio.
Mielas Tomai, buvau ne kartą Europos parlamente. Domiuosi ta struktūra. Tačiau galiu pasakyti tik viena – jei pasikliausite tik tradicine ir tik didžuiąja žiniasklaida kaip informacijos šaltiniu – bus liūdna.
As jau laisveju 😀
Eugenijau, negi jau gyveni Briuselyje 🙂