Birželio 2 dieną radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija” (Žinių radijas) su kolegėmis Ramune Sakalauskaite ir Rita Miliūte diskutavome apie žurnalistų galimybes objektyviai kalbėti apie aukščiausius šalies politikus.
Tačiau net ir tiems, kurie klausėsi laidos, siūlau perskaityti R. Sakalauskaitės knygą „Politikos ringe”. LŽS nariai gali pasiskolinti knygą ir LŽS būstinėje.
O kitiems galima tik priminti, kad knygos autorė, remdamasi savo žurnalistine patirtimi, sukaupta 1988–1989 m. dirbant Sąjūdžio informacinėje agentūroje (SIA), dienraščiuose Respublika (1989–1992) ir Lietuvos rytas (1992–2003), rašo apie svarbiausius 1989–2002 metų politinius ir visuomeninius įvykius. Vertindama faktus ir politikos užkulisius, matytus savo akimis, ji parodo, kaip asmeninės Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio, Valdo Adamkaus savybės veikė jų politinius sprendimus.
R. Sakalauskaitė aprašo 1989 m. vasarą surengtą ir pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjusią pirmąją ekspediciją į Igarką parvežti Stalino režimo metais žuvusių tremtinių palaikų.
Atskiri knygos skyriai skirti 1991 m. kruvinojo Sausio žudynėms, 1991 m. rugpjūčio pučui Maskvoje ir kitiems nepamirštamiems mūsų istorijos puslapiams.
Itin išsamiai aprašoma Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko veikla ir jo vykdyta politika: vizitai į Vatikaną (1994), Izraelį (1995), Rusiją (1997), daug politinių aistrų sukėlusio Maišiagalos memorandumo (1995) pasirašymo aplinkybės bei mėnesį trukusi „ilguoju stabilizatoriumi“ vadinto premjero Adolfo Šleževičiaus atstatydinimo istorija.
Skaitytojai turės galimybę palyginti V .Landsbergio, A. Brazausko ir V. Adamkaus politinės lyderystės stilių.
Aš tikiu, kad toje knygoje yra tikrai įdomių faktų nežinomų (neskelbtų) iki šiol. Aš norėjau pasakyt, kad man asmeniškai (manau aš ne vienas toks), V.A. A.B. V.L temos yra jau pakankamai išsemtos (informaciniu požiūriu) ir vargu ar ką nors iš esmės savo asmeniniuose vertimuose galiu (galima) pakeist. Tik tiek. O, kad įdomu tai be abejo. Tačiau ar visa tai verta sugaišto laiko ir svarbiausia laisvos vietos galvoje bent kol kas abejoju. Dar kart pasikartosiu ši knyga tikrai reikalinga ir suras savo skaitytoją.
regi, ši knyga naudinga vien dėl to, kad joje be Ramunės komentarų, gausu ir faktų bei detalių, neskelbtų niekur kitur. Todėl gali pamatyti realų kasdieninį politikų bendravimą su žurnalistais.
Teisybę pasakius pasimetęs ar ieškot tos knygos ir skaityt ar ne… Kas be ko tokios knygos pasirodymas tikrai sveikintinas, tačiau pas mane asmeniškai dabar panaši būsena į tai, kai suvalgai 4 cepelinus ir tau šeimininkė dar du nori įdėt į lėkštę :). O tu galvoji, kad iš esmės jau suvalgei daugiau negu tavo organizmui reikia, maža to jau ir „užsikišai”, o tau vis tiek krauna ir kaip gi ne mandagu atsisakyt.. Tarkim taip, palauksim recenzijų ir gal po jų atsiras noras į savo galvą sukišt dar „porą cepelinų” informacijos. Nemanau, kad tai pakeis mano vidinius nusistatymus tiek šių lyderių, tiek įvykių vykusių tuo metu atžvilgiu. Tačiau pilnai gali būti, kad sužinočiau nemažai man nežinomų faktų.
p.s. pripažįstu, kad daug kam (ypatingai „žaliam” jaunimui) ši knyga tikrai bus naudinga, be kalbų.