Dalis žmonių ir net žurnalistų kartais galvoja, kad žmonės skaito visą straipsnį, klauso visą laidą ar žiūri į ekraną nuo pradžios iki galo. Viskas yra kitaip ir tą puikiai žino purvasklaida.
Jei nori sukompromituoti žmogų, galima surinkti daugybę faktų, duomenų ir juos kaip nors sudėlioti. Kaip mozaiką. Kad būtų viskas kreiva ir šleiva. Nuoseklumas nebūtinas.
Tačiau kad tokios mozaikos nesugebantys įžiūrėti žmonės aiškiai žinotų, kas ten pavaizduotas, galima jam palengvinti užduotį. Tereikia duoti aiškias nuorodas – pastraipų antraštes. Jos gali ir neatitikti faktinių aplinkybių, bet jos geriausiai įsimena. Geriau įsimenamos tik nuotraukos (apie fotomontažo galimybes purvasklaidoje – kitoje pamokoje).
Dar labai svarbu, kad pastraipų antraštės turėtų keletą aiškių dalykų – būtų kuo daugiau niūrių ar bent negatyvių asociacijų (migla, rūkas, prieblanda ir pan.). Reikia prilipdyti keletą „blogiukų” į kompaniją (pvz., valdžios žmonių, teisininkų, verslininkų ir pan.). Tada reikia parodyti herojaus agresiją (pvz., jis ką nors puola, muša, skriaudžia ir pan.). Būtinai reikia parodyti, kad jis turi apsukrumo ir gal net nesąžiningumo (pvz., apibūdinimai gudrus, išmanus tiks labai).
Na ir, kad sėkmė būtų garantuota, reikia dar nors vieną viešą klausimą pateikti, prie jo pridėti žodžius „pravalgė, išvaistė, panaudojo, įsisavino” (stipriau būtų „pragėrė”, pavogė, nusuko, bet už tai gali grėsti teisinė atsakomybė) ir būtinai pasakyti, kad su visais šitais dalykais žmogus „kategoriškai nesutiko” (dar geriau skamba „vengė atsakyti”, „nenorėjo kalbėti” ir pan.)
Šituos dalykus tikrai išmano „Lietuvos žinių” darbininkė Rūta Skatikaitė.
Yra toks antraščių standartinis „komplektas”. Pamoka Nr. 5:
Akių dūmimas
Verslininkų komandoje
Puola žurnalistus
Ant kelių kėdžių
Gudri buhalterija
Žinote Civilinį kodeksą?
Pravalgė pastatą
Parduos pajamų šaltinį
Gudrus manevras
Kategoriškai nesutiko
Su tokiu „komplektu” pirmame laikraščio numeryje garantuotai sulauksite „kietų” komentarų ir internete. Jie bus dar net aštresni.
O pagal kokius kriterijus rinkėjams rinkti, kad neapsigauti?
Mariau, jei renka tokius kaip TTP partiją, tai tą ir turime. Tai atsiranda ir žm,onių teisės balsuoti ir rinkti valdžią.
Dainiau,
O iš kur atsiranda nesugebantys, bet turintys privilegijų?
Pavyzdžiui.; nesugeba valdyti bet turi valdžią.
prieš įstatymą – lygūs. Tai tiesa. Taip ir turi būti. Bet tai nieko bendro neturio su realiomis ga,limybės pasinaudoti tuo įsttaymu. Jie sugebi – gali lygiai naudotis. Bet jei pats nemoki, tai valstybė tik ribinaiis atvejais tavimi pasirūpins. Tikria ne visur ir visada. Pvz., jei žmogus iš kvailumo ar nemokšiškumo gavo budą už važiavimą suikiu, tai valstybė jam niekaip neatkleis – mokėk net jei esi biednas.
Taip, sutinku, kad šventa kova už teisybę peržengūs ribą tampa niekšiška ir atvirkščiai.
Tarybų sąjungos laikais Lietuvos stribai tapo niekšais, kurie plėšė kaimiečius, o dabar jie vėl didvyriai, kaip ir Rusijos caras po revoliucijos tapo svolačiu praliejusiu beginklių demonstrantų kraują, o dabar vėl gerietis ir t.t.
Visuomenė vystosi iki ribos, o priėjus ribą reikalingas atsijauninimas.
Gaunasi, kad valstybė gali būti senstanti ir atvirkščiai, panašiai kaip jaunas arba senstantis žmogus. Pavyzdžiui.; nepaisant to, kad Lietuva pagal metų skaičių yra jauna, išties ji jau senstanti.
Tereikia pastebėti seno ir jauno žmogaus emocinę, pscihinę būklę, stimulus, kad išvysti kokioje išties būklėje yra Lietuvos valstybė.
Kas liečia neligybę, tai jeigu teigiama, kad prieš įstatymą visi lygūs, tai gal šitą melagingą ir kvailą konstituciją reikia pagaliau viešai paneigti ir legalizuoti dvigubus standartus?
Mariau, kova prieš neteisybę gal būti ir šventa, ir niekšiška. Viskas turi ribad ir savo kainą. Kita vertus, meluoja tie, kurie sako, jog esame visi lygūs. Nėra taip ir nebus. Gal kai kuriose sritysr su kai iuriom išlygom taip yra. Tačiau daugiau pinigų turintis ir medciną, ir švietimą, ir teisę galės plačiau naudoti ne biednas. Tokia realybė. Ir nereikia meluoti, kad taip kada nors nebus.
Dainiau, dėl savo bėdų kaltinantys valdžią yra ne silpni, bet užkietėję parazitai, kurie reikalauja jiems įtikti.
Kalba eina ne apie juos, o apie ne lygybę, kuri tėra tik deklaruojama, bet realiai taikomi dvigubi standartai.
Turintis daugiau įtakos, valdžios, pinigų – privilegijų yra nelygus prieš įstatymą su neturinčiu šių privilegijų. Pavyzdžiui.; nuskriaustas vaikas negali savęs apsiginti taip kaip prokuroras.
Jeigu matantys dvigubus standartus susiburia į minią, kuri nori apsiginti ir apginti savo vaikus nuo dvigubų standartų tai jie nusikaltėliai?
Jėga su ne teisybe nesugyvena.
Rinkėjai suteikia išrinktiesiems valdžią ne tam, kad jie naudotusi valdžia kaip privilegija ir rinkėjų sąskaitą susikurtų sau rojų.
Mariau, atvirai pasakius, pritariu minčia, kad dėl savo bėdų tik valdžią kaltonantys žogeliai yra silpni. Bet jei tokių sudidaro minia ir ima viską griauti, tai jie jau nėra silpni. Pažiūrėsime, kasgausis tose šalyse, kur ką tok praūžė krūva revoliucijų.
Revoliucijos, kurias dabar pakeitė terorizmas yra ne laimės ir teisingumo siekiamybė, bet stipresnių prieš silpnesnius prievartos pasekmė.
Silpnesnis gali pakęlti prievartą iki ribos, po to seka mitingai, streikai, perversmai, terorizmas.
Iš kur einanačiam į valdžią pasisemti proto, kad valdžia tai ne privilegija?
Negalima suteikti valdžią ir jėgą, kurie jautrūs hierarchijai, nes tokie ja naudosis kaip privilegija savo tikslams pasiekti.
Mariua, jei negerbi įstatymo, tai revoliucijomis nieko irgi nepasieksi. Tai jau seniai įrodyta. Nė viena revoliucija neatnbešė didelės alimės ir ypač teisingumo. Ypač 1917 metų.
Tame ir reikalas, kad nereikia duoti purvasklaidininkui kelio. Tam yra išmintingi įstatymai apribojantys agresyvų purvasklaidininkų piktybiškumą.
Bet jeigu dalis visuomenės neskiria purvasklaidos nuo profesionalumo, tai profesionalai purvasklaidininkų dėka turi informuoti tą dalį visuomenės taip, kad jie galėtų atskirti.
Dainiau, pažvelkime gyliau!
Yra visuomenės dalis, kuri tave laiko netgi pedofilų gynėju. Jie nesupranta elementarių dalykų, kad tu gerbi įstatymą, teisinės valstybės principus ir tai gyni, o ne pedofilus.
Ta dalis visuomenės visiškai nejautri įstatymams, teisinės valstybės principams, jie apie tai niekados net negalvojo ir nieko apie tai nežino.
Bet jie gali būti labai jautrūs kai stipresnis( turintis privilegijas) skriaudžia silpnesnius. Tuomet jie gali įšeiti į gatves, susiburti ir gynti tą konkrėtų silpnesnį žmogų.
Be abejo iš atiduodančio viršenybę įstatymui pozicijos, negalima taip elgtis, ne pagal įstatymą, be teisminių įrodymų, griauna teisinės valstybės pamatus, pavojinga minia, bepročiai ir t.t.
Visiškai teisingai, bet tik iš atiduodančio viršenybę įstatymui pozicijos, o iš tų pozicijos, kurie ne jautrūs įstatymui atrodo viskas atvirkščiai. Įstatymai, kurie leidžia priveligijuotiems skriausti silpnesnius yra nieko verti, o skūsti privilegijuotus teismams, tai tas pats, kad auka skūstusi savo nusikaltėliams.
Viena ir kita pusė įsitikinusi 100% savo teisingumu. Bet kadangi tai dvi priešingos pusės, tai atsiranda susiskaldymas. Vieni mato tarp kitų valstybės pamatų griovėjus o kiti pedofilų, priveligijuotų gynėjus. Dainiau, kaip susikalbėti? Jeigu įstatymai ir teismai gina priveligijuotus, taiko dvigubus standartus, tai kaip neturintiems privilegijų įstatymo rėmuose pasiekti teisingumą?
Mariau, na išvados 🙂 suprantu, kad durniui reikia duoti kelią. Bet jei jis agresyvus ir piktybiškas?…
Darom išvadas – ačiū purvasklaidininkams.
“Jeigu pasigendate profesionalios žurnalistikos, tai melskitės, kad purvasklaidininkai skleistų daugiau purvo“.
“Tik dėka purvasklaidinikų vystosi etiškų žurnalistų profesionalusmas“.
“Kuo daugiau purvasklaidininkai skleidžia purvo, tuo greičiau visuomenė bręsta prie profesionalios žurnalistikos“.
“Žurnalistas pats save laikantis profesionaliu ir etišku ir yra didis purvasklaidininkas“.
“ Norite, kad purvasklaidininkai ir purvasklaida klestėtų – kritikuokite ir kovokite prieš juos“.
Beje, Mariau, ar purvasklaidininku gimstama, negalėčiau pasakyti. Tačiau , kad juo galima tapti – tai 100 procentų tiesa. Kodėl kai kurie tampa? Sunku man pasakyti. Priežasčių gali būti daugybė.
Mariua, ten ruošiami žurnalistai. O etika ir purvas jau priklauso nuo jų. Mokoma ir etikos, bet vertybės – individualus dalykas.
Vadinasi žurnalistikos fakultete ruošiami ne tik etiški žurnalistai bet ir purvasklaidininkai.
Sprendžiant pagal tavo teiginius, žurnalistinės etikos išmokti neįmanoma o tik galima informuoti apie jos principus.
Vadinasi Vytauto Šustausko teiginys skirtas Arūnui Valinskui ir kitiems, kad jeigu proto nėra, tai mokslai jo nepridės iš dalies teisingas.
Gaunasi, kad yra kaip ir įgimti purvasklaidininkai ir įgimti etiški žurnalsitai. Įgimti kūrėjai ir įgimti griovėjai. Ar kaip?
Mariau, čia klausimas tik vertybių skalėje. Žurnalisto etika – tai vertybių rinkinys. Purvasklaidininkas net bendrųjų principų nesilaiko, todėl jo etiškas elgesys, kai kuriose detalėse nebeturi prasmės. Kitaip tariant, ant kreivų bėgių pastatytas traukinys – nevažiuos.
Dainiau, tiek purvasklaidininkas ir etiškas žurnalistas turi intelektą.
Kuo skiriasi purvasklaidininko intelekto savybės nuo etiško žurnalisto?
klega, kritika turi ribas. Pats žinai, kada ji tampa ne kritika o šemižtu ar panašiais dalykais. jei nori, įvardink save viešai ir nebūk bailys, kuris anonimu pila srutas ant konkrečių žmonių. Jei vadiniesi kolega, tai geriau būk kolega.
kolega, apie PR taip gerai neišmanau. Pastaruosius keletą metų dirbu su žurnalistais ir medijomis. Apie netinką PR čia gali rasti irgi nemažai. Paieškok.
Beje, jei žinai įkainius, siųsk – paviešinsime.
Gal reikėtų pakalbėti ne tik apie purvasklaidos pamokas, bet ir apie piarščiko pamokas. Iš pačio puslapio žinome apie neskaidrią žiniasklaidą, bet nieko negirdėjome apie visokiausio plauko konsultantų darbelius (pvz, Komunikacijos mokyklą).
Dauguma verslininkų (ir ne tik jų) yra „Mėslitos” direktoriaus Poškaus (Dviračio žinios) lygio, todėl labai didžiuojasi apmokėdami piarščikų pateikiamas sąskaitas už žurnalistų girdymą, nors, kaip pats supranti, tie nemaži pinigėliai visai kitur nusėda. Gal reikėtų paskelbti įkainius, už kiek siūloma pramušti žinutę viename ar kitame laikraštyje?
Kur mano istrintas komentaras? Triname kritika, o leidziame tik liaupses? Kaip tai primena tas valstybes, kuriose „zurnalistai” Jonkus ir Taukacikas desto zurnalistika…
Jurga, ačiū už gerą žodį 🙂
Dainiau, nors gerai Taves nepazitu, bet kartais zmogumi tiki arba netiki tiesiog intuityviai. Kita vertus, tave pazistu labiau „per bloga”, per si internetini dienorasti – tavo irasai cia, mintys, nuomones. Ir tikrai tikiu tavimi labiau, nei visais tais laikraciais. Laikykis!