VRM pareiškimas dėl „Lietuvos žinių“ straipsnių. Vaaaauuuu!!!

"Lietuvos žinių" vyr. redaktorius V.Vasiliauskas

Ne kasdien gaunu laiškus, kuriuose rašoma, jog kuris nors laikraštis beveik viską, ką rašo apie kurią nors organizaciją, daro tai neprofesionaliai, neetiškai ir t.t. Turbūt tik Wikileaks panašiai buvo rašęs apie kai kuriuos Lietuvos leidėjus ir jų leidžiamus laikraščius.

Todėl viešai diskusijai siūlau įdomų informacinį pranešimą, beje, gautą šiandien, t.y. ne darbo dieną. Man iš karto kilo klausimas, kas turėjo nutikti, kad reikėjo taip skubiai reaguoti? Tačiau perskaičius laišką tampa aišku – labai jau daug, matyt, susikaupė.

Paskaityti tikrai verta Vidaus reikalų ministerijos pareiškimą. Manau, kad jis vertas ir atskiro, labai didelio vertinimo ne tik savireguliacijos organizacijose.

Jaučiu, kad artėja metas, kai valdžia imsis ko nors daugiau, jei žiniasklaidos priemonių turinys jai ims atrodyti už bet kokio padorumo ribų. Ir net nesvarbu, ar tai tiesa, ar ne. Faktas tik vienas – debesys kaupiasi ir leidėjai turi rimtai reaguoti į tokius ženklus. Nenoriu būti blogu pranašu, bet…

INFORMACINIS PRANEŠIMAS 2011 m. rugsėjo 24 d.

Vidaus reikalų ministerijos pareiškimas dėl „Lietuvos žinių“ straipsnių

Pastaruosius keletą mėnesių nuolat susidurdami su laikraščio „Lietuvos žinios“ vykdoma juodinimo kampanija, etikos ir profesionalumo standartais besivadovaujančius žurnalistus ir visuomenę norime įspėti, jog šiame laikraštyje skelbiamos istorijos apie vidaus reikalų ministeriją esti išgalvotos, o faktų interpretacija dažnai neatitinka tikrovės ir yra tik šio laikraščio žurnalistų fantazijos vaisius, kurį aprašinėjant neatsitiktinai neišklausoma arba ignoruojama kita pusė.

Matydami, jog pavieniai vieši paneigimai dėl „Lietuvos žiniose“ spausdinamų visuomenę klaidinančių istorijų kursto tik dar didesnę laikraščio agresiją ir melu grįstą kūrybiškumą, bei stebėdami, kaip niekinama konstitucinė visuomenės teisė į teisingą ir nešališką informaciją, o taip pat – žodžio bei minties laisvės idėja, prašome atsargiai vertinti laikraštyje „Lietuvos žinios“ publikuojamą informaciją ir ją visuomet atidžiai tikrinti.

Dėl pastaruosius keletą mėnesių nuolat šio leidinio puslapiuose tiražuojamų tikrovės neatitinkančių faktų interpretacijų apie valstybės tarnautojų mokymus, jų kainą ar ministerijos vadovų pavadavimą, taip pat – ministrui metamų kaltinimų apie parašų klastojimą, išgalvotų istorijų apie viršytą greitį, Tauragėje švęstą vidaus reikalų viceministro gimtadienį, vizitus pajūryje, juodinamus Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus ir kt., ministerija jau kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Vidaus reikalų ministras garbę ir orumą privačia tvarka gins teisme.

Tikimės, kad žiniasklaidos savireguliacijos institucijos tinkamai įvertins „Lietuvos žinių“, o ypač – autorės Rūtos Skatikaitės – kūrybą bei elgesį ir priims sprendimą artimiausiu metu. Juolab, kad minėta autorė ir jos atstovaujama žiniasklaidos priemonė jau ne kartą pagarsėjo neetišku elgesiu: pernai kovo mėnesį laikraštis buvo pripažintas neetišku, šiais metais Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija kaip neetiškus įvertino jau 4, o žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – 2 jame išspausdintus kūrinius.

Tokie veiklos rezultatai skelbia aiškią žinią tiek žurnalistų bendruomenei, tiek laikraščio skaitytojams, tiek partneriams ir reklamos užsakovams. Todėl labai viliamės, kad į laikraščio veiklą ir reputaciją atlaidžiai žiūrėję jo savininkai taip pat sureaguos dar kartą peržiūrėdami ir prisimindami etikos principus bei imdamiesi atitinkamų priemonių, kurios užtikrins ne tik pagarbą žodžio ir minties laisvei, bet ir likusiems savo skaitytojams.

Daugiau informacijos:
Ramunė Hazir
Vidaus reikalų ministro patarėja
Mob. +37061494009
ramune.hazir@vrm.lt

Dar norėjau vieną komentarą palikti. Šiaip sau. Įdomu, kaip jaučiasi dirbdama valstybės tarnyboje Ramunė Hazir, kuri kažkada redagavo dienraštį „Respubliką”, kai mato spaudos išpuolius? O kaip ji vertinų šiandien ne tik „Lietuvos žinias”, bet ir „Respubliką”?