Verslininkų nuomonė apie žiniasklaidos skaidrumą (2007 metai)
Šiandien su kolegomis kalbėjau apie žiniasklaidos skaidrumą. Taip jau sutapo, kad tokią diskusiją išprovokavo Ferdinando Kauzono komentaras apie lietuviškos žiniasklaidos privalumus ir užsienio kapitalo įmonių valdomų žiniasklaidos priemonių „blogybes”.
Ta proga prisiminiau prieš 4 metus ir 4 mėnesius paskelbto TILS tyrimo rezultatus ir išvadą – Lietuvos verslininkai bijo žiniasklaidos ir laiko ją neskaidria. Kažkodėl tai, jog ne kartą rėmiausi šiuo tyrimu ir bandžiau provokuoti viešus debatus apie šias problemas bei jų sprendimo būdus, sukėlė labai neigiamą kai kurių leidėjų reakciją. Vienas jų taip supyko ir įsižeidė, kad už visas šiame tyrime įvardintas problemas bei jų atgarsį visuomenėje nutarė surasti kalčiausia asmenį – jis įvardino mane. Nesupykau, nes tokia garbė nors ir nelabai pelnyta, bet yra garbė.
„Transparency International“ Lietuvos skyriui parengus tyrimo koncepciją ir klausimyną rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesiais apklausė 502 vidutinio ir stambaus verslo įmonių atstovus. Tyrimą finansavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Vertindami Lietuvos institucijų korumpuotumą beveik per 79 proc. apklaustų verslininkų mano, kad žiniasklaida yra korumpuota ir labai korumpuota.
Paklausti, kaip jie supranta, kas yra korupcija žiniasklaidoje, respondentai dažniausiai minėjo (beveik 44 proc.): „užsakomieji, apmokami straipsniai, publikacijos“, beveik 21 proc. nurodė „neobjektyvi, melaginga, reikiama linkme iškreipta informacija“ ir beveik 14 proc. – „neoficialus žiniasklaidos atstovavimas verslo ir politinėms grupėms“.
Paklausti, kokios žiniasklaidos priemonių rūšys yra labiausiai korumpuotos, beveik 74 proc. respondentų kaip korumpuotą ir labai korumpuotą nurodė visoje šalyje platinamą nacionalinę spaudą, per 60 proc. – regioninius laikraščius, per 51 proc. – visoje šalyje matomą nacionalinę TV.
Štai šį kartą vėl skaitydamas tyrimo rezultatus, suvokiau labai aiškiai vieną dalyką – mano nuomonė iki šiol buvo labai panaši. Bet tyrimas tik papildė mano asmeninę patirtį, kurią įgijau dirbdamas Teisingumo ministerijoje. Tuomet esu gavęs atvirų pasiūlymų iš kai kurių žiniasklaidos priemonių pirkti ne tik plotus, kurie būtų nepažymėti jokiais skiriamaisiais ženklais, bet net būtų ministerijos norimam PR „aptarnavimui” paskirtas žurnalistas. Tokių pasiūlymų negalėjau priimti. Iš principo. Iš pagarbos žurnalistams ir spaudai. Jei jau patys parsiduoda, tai bent jau aš nepirksiu.
Bet kadangi mane visada domina ne tik problemos, bet ir jų sprendimo būdai, tai su malonumu prisimenu ir primenu jau 2007 metų gegužę paskelbtas verslo žmonių įžvalgas apie tai, kas padėtų skaidrinti žiniasklaidą ir gal net įveikti korupciją. Štai tokie pasiūlymai:
1. Beveik 53 proc. respondentų rinkosi informacijos apie žiniasklaidos priemonių finansus, valdymą, tiražus, auditorijos pasiekiamumą atskleidimą.
2. Beveik 48 proc. – efektyvesnį žiniasklaidos priežiūros darbą fiksuojant ir tinkamai reaguojant į pažeidimus visuomenės informavimo sferoje.
3. Beveik 35 proc. nurodė visuomenės diskusijas apie žiniasklaidos vaidmenį Lietuvoje.
4. Per 29 proc. rinkosi žiniasklaidos profesinės bendruomenės stiprinimą.
Dėl dviejų pirmųjų punktų negalėčiau pasigirti, bet 3 ir 4 man buvo patys tie. Todėl nuo 2007 metų pradžios visai sėkmingai stiprinome LŽS veiklą ir net sukūrėme savo Etikos komisiją. Per tą laiką su kolegomis sugebėjome sukurti šimtus viešų diskusijų radijo laidose „Žiniasklaidos anatomija”, www.gzi.lt, www.lzs.lt, racas.lt, dainius.org ir kitur.
Tad šį tą nuveikėme. Metas būtų imtis pirmųjų dviejų punktų. O tada žiūrėsime, kas ir kaip elgiasi su toms skaidrinimo priemonėmis.
na, jei i6 tie7s kas nors gero ir linkmo vyksta. Lryto „juokas” buvo visai nejuokingas.
bet gyventi smagiau kai aplinkui kazkas (nors tiek) vyksta :)).
Renata, žaliaakės ir toliau vilios stomas. Po šnd lryto bajerio jau sunku kuo nors nustebinti.
Tikiuosi, kad tiek zaliaake (su Bartkum) tiek Stoma nebus nuskriausti veltui. Tikiuosi, kad visi is to pasimokys.
tikra tiesa. Tai ne žurnalistika. Bet tema gavosi. Bent jau Stomai.
Renata,reikia mergaitei vyro.Su „rašinėliais”? nelabai kas gaunasi..Jai..Ir su „rašinėliais” vyro „nepapirksi”,tai sugalvojo kitokį „rašinėlį”.:))
Pasijuokime ir tiek.Čia visai ne žurnalistė,o tiesiog paprasta mergaitė.Tik tiek.:)
pasikeite, zurnalistes politikus kabinti pradejo. Tik tiek.
jurijau, tu jsu beveik anonsuoji mano tema 😉
Būtų įdomu sulaukt rašinio ar bent jau rašinuko apie „žurnalistę”, provokavusią Stomą.
APIE SERIALUS IR PROTO KRIZĘ…
Dainiau, jokios filosofijos serialai neturi.
Kaip skrandis nori kasdien valgyti taip ir protas.
Kokios proto savybės toks jam reikalingas maistas.
Bet protas turi savo vystymosi stadijas ir ribą.
Todėl skirtingose proto stadijose domimasi skirtingomis temomis.
Temos skirtingos, o proto savybės tos pačios.
Todėl neišvengiamai atsiranda tie, kurie skundžiasi, kad per televiziją nebėra ką žiūrėti, rodo vieną per tą patį…
Ar visi tuo skundžiasi? Ne! Tik tie, kurių protas priėjo ribą.
Priėjęs ribą protas irgi nori valgyti, tik jam nebelenda senas ir įprastas maistas.
Nuo jo protą pykina.
Todėl toks žmogus junginėdamas televizoriaus kanalus tiesiog pyksta, nes jam atrodo, kad per visus kanalus kišamas maistas nuo kurio jį pykina.
Iš čia ir temos apie TV laidų, meno ir netgi bendravimo kasdienybėje kokybę.
Priėjusiam protui ribą senos ir įprastos variacijos tampa šlamštu. O naujo dar nėra.
Tokią būseną galime pavadinti proto krizė.
Savaime suprantama, kad bėgti nėra kur, nes nuo savo proto nepabėgsi. Todėl proto krizė atsiliepia visose gyvenimo srityse. Žmogus tampa susirzęs, netgi iki agresijos proveržių. Pozityvias sąmonės būsenas, emocijas keičia kritika ir neigimas. Kadangi organizme viskas yra glaudžiai susiję, tai nuo dominuojančios neigimo būsenos pašlija ir sveikata. Žmogus palaipsniui tampa ne tik vis labiau ne kontaktiškas su savo išoriniu pasauliu bet dar ir su užslopintu gyvybingumu.
Mariau, tu pamoršai tik vieną esminį dalyką. Tai – skirtumas tarp viešo ir privataus intereso. Tad atmetęs dviejų asmenybių susikirtimą viešoje ar kitoje erdvėje gausi susikirtimą mano minėto viešo ir privataus reikalo.
Mariau, serialai turi labai aiškią filosofiją. Jie tampa kasdienybės dalimi. Rutinos dalimi. Gal tai ir nuobodu, bet yra ritualai ir t.t. Todėl jios žiūri ir žiūrės. Net jei sakys, kad „nėra ką žiūrėti”.
Protas yra tingus ir mėgsta vienas ir tas pačias variacijas, panašiai kaip kažkas serialus.
Jeigu serialo, šokių konkurso arba “bajaviko” neberodo, tuomet nebėra ką žiūrėti – nuobodu.
Panašiai ir internetinėje erdvėje.
Todėl kiekvienam savo.
Bet kokia tema yra jokia. Kiekvienas mes ją nuspalviname savom spalvom.
O nuobodulys pasireiškia kai prieita proto riba ir vemti verčia nuo tų pačių proto variacijų ( serialų, laidų , filmų, ir t.t.), arba atvirkščiai, kai susidūriama su nesuprantamu. Na niekaip neįšeina pririšti prie senos savo virvutės galvoje dar vieno mazgelio. Na panašiai kaip žiūri į tekstą hebrajų kalba ir nerandi pažystamų raidžių. Tuomet pakraipai galvą , nusižiovauji ir pasakai JO. Ir nueini žvejoti arba prie šaldytuvo.
Sigitai, tu niekada nenuobodus 😉 tu nerealus 🙂
bla bla bla, kaip nuobodu 🙁
Dainiau, tuomet nėra už ką tave girti. Nes blogis gimsta ne tuomet kai padaromas geras darbas, bet tuomet kai geras darbas pradedamas aukštinti arba tikimasi padėkos ir įvertinimo.
Tad galiu palinkėti tau tik malonumo ir naujų atradimų kurybos procese!
Mariau, man atrodo, kad taip ir darau. Mano kmentaruose pagsl wikileaks info pašaipos nebuvo nė lašo. Dar daugiau, man nuoširdžiai gaila ir paties Tomkaus ir jo leidinių tragiško ir skaudaus smukimo. Dar labiau gaila žmonių, kurie ten dirbo, bet buvo priversti dėl kokių nors aplinkybių išeiti iš ten.
Dainiau, nereikia glostyti V. Tomkui galvytės bet nereikia ir šaipytis iš jo. Tik tiek.
Kalbėkime apie problemas neaukštindami savęs ir nesmerkdami kitų.
Mariau, esu tik žmogus. Kristus buvo Dievas. Tad belieka man pamilti Tomkų ir… Viskas bus gerai 🙂 Dėkoju už įdomias įžvalgas.
O Dainiau, iš kur tu ištraukei, kad aš agituoju nediskutuoti apie purvasklaidą? Priešingai aš kaip tik agituoju diskutuoti. Bet aš agituoju laikytis altruistinio etikos kodekso ir nesmerkti, nesityčioti, nesišaipyti iš purvasklaidinkų ir nekovoti su purvasklaida, neneigti blogio. Lygiai taip pat mokė ir elgėsi Jėzus Kristus. Ar ne taip? Jis gi nemokė kovoti prieš blogiečius bet atvirkščiai mylėti savo priešus. Kova prieš blogį gimo blogį.
Turėdamas laiko aš parašysiu ir egocentriškos sistemos koeksą. Egocentriškos sistemos ir altruistinės sistemos koeksai yra nesuerinami, visiškai priešingybės.
Aš agituoju ieškoti vienybės o ne kukuoti viiniuose prieštaravimuose ir kovoti su vėjo malūnais.
Mariau, tai manai, kad jei nekalbėsime apie purvasklaidą, ji išnyks? O tai kai ji atsirado ir subujojo? Vasilauskai, tomkai, janutienės neatsirado vakar. Manau, tik mūsų ilgalaikis tylėjimas apie realius jų darbus leido jiems patiems įtikėti, kad jų veikla ir yra žurnalstika. Per ilgai tylėjome ir leidomės apsišaukėliams užimti kai kurias viešas erdves. Gerai, kad jų nedaug
Sigitas, Dainius kaip jus negalite suprasti, kad pasisakote už purvino verslo klestėjimą tyčiodamiesi iš V. Tomkaus. Beje, parodote ir tai kaip laikotės etikos kodekso šaipydamiesi iš to kuris jus vysto ir skatina jūsų kūrybiškumą.
sigitai, tai čia gaunasi šimtai žmonių. Ir dar be pavardžių.
na Tomkui belieka dabar tik paduoti VISUS Lietuvos verslininkus i teisma 🙂