Tomas Bagdonas, „IQ. The Economist partneris Lietuvoje“ rašo apie blogą blogą žiniasklaidą.
Jis rašo apie tą Mass Media, kurią daugybė žmonių keikia ir kuria tie patys žmonės naudojasi. Apie tą, kurią politikai ir verslas kaltina prostitucija, bet patys nori teigiamų publikacijų už pinigus ir kuklų nutylėjimą apie tokias įmokas. Apie tą, kuri vadinama kultūrine spauda ir kurios nei perka, nei skaito didžioji dalis kultūros žmonių. Gal jie nekultūrinigi arba neraštingi?
Rašo ir apie tą, kurioje kiekvienas mato tik tai, ką nori matyti ir nepastebi to, ką vertėtų skaityti ar matyti. Žodžiu, rašo apie visą Lietuvos viešąją erdvę ir jos kokybę.
Na o man įstrigo viena citata, susijusi su žiniasklaidos vartotojo ir reklamos užsakovo atsakomybe.
„Į žiniasklaidos pasaulį būtų galima perkelti ir kovos su prostitucija priemones: atsakomybę turėtų jausti ne tik leidėjas, bet ir užsakovas. Dažnai bendrovių užsakymu tas pats straipsnis publikuojamas ne viename dienraštyje ar tinklalapyje. Vykdant žiniasklaidos stebėseną yra įmanoma išsiaiškinti, kas spausdina straipsnius be užsakymo numerio, ir tai viešinti.”
Pripažinkime patys – turime šiokių tokių moralės problemų. Liaudis tokiu atveju sako paprastai – kito akyje ir krislą mato, o savoje ir dramblio nepastebi. Kaip tik apie tai.