Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Metas mokintis žmogiškai bendrauti

Kasmet gegužės pradžioje Lietuvoje švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Simbolinė pavasario šventė, kuomet galime kaskart iš naujo atrasti patys save. Tai yra lietuvių identiteto diena.

Todėl bent jau teoriškai kiekvienam lietuviui ši ypatinga šventinė diena mums patiems primena, kiek daug kantrybės, išminties ir pastangų įdėjo mūsų protėviai, kad būtų išlaikyta mūsų kalba, kultūra, spauda. Daugiau nei prieš šimtą metų šie mums įprasti kasdienybės atributai buvo ne šiaip atgauti ar atiduoti. Ne kaip išmalda mums numesta. Labai nedaug buvo tokių, kurie savo asmeninių pastangų dėka iki tos įsimintinos dienos rūpinosi, kad mažos tautos didžia kalba būtų ką skaityti. Būtų kuo dalintis. Apie ką kalbėtis ir diskutuoti. Ne kiekvienas prisimena Antano Macijausko asmeninę kovą dėl teisės kalbėti ir rašyti lietuviškai. Bet visi žinome, kad lietuvių kalba yra unikali.

Vieni gražiausių lietuviškų žodžių yra skirti padėkoti ar atsiprašyti. „Ačiū“ ir „atsiprašau“ skamba maloniau ir dėl to, kad jie tapo didesniu deficitu nei viešumoje devalvuoti ir anonimiškai drebiami įžeidimai, kaltinimai ar priekaištai. Ir tai rodo tik viena – mums trūksta tikėjimo ir pasitikėjimo. Savimi ir aplinkiniais. Išmokome kalbėti, bet tik dabar mokomės klausytis. Išmokome įsižeisti ar įžeisti, bet vis dar mokomės atsiprašyti. Norime būti laisvi ir nepriklausomi, bet tik dabar mokomės asmeninės atsakomybės už savo žodžio laisvę. Žurnalisto profesija tapo kaip niekada atvira. Tačiau dar ne visi supranta, kad profesija nėra privilegija. Tai sunkus darbas ir dar didesni įsipareigojimai.

Ir nors tokios žodžio laisvės, kokia dabar yra Lietuvoje, nebuvo niekada, ar taip bus visada, priklauso didžia dalimi tik nuo mūsų pačių. Nuo mūsų tikėjimo savimi ir pasitikėjimo vieni kitais. Tai dabar mes turime savo išmaniuosiuose telefonuose daugiau išminties nei jos yra daugelyje viešai sakomų kalbų. Tai dabar žodžių yra daugiau nei prasmės juose. Tik dabar baimė ir galima atsakomybė už savo ištartus žodžius mus kausto labiau nei knygnešius. Jie rizikavo asmeniškai, mes galime likti anonimais interneto erdvėje.

Todėl šios šventės proga norisi visiems palinkėti tikėjimo ir pasitikėjimo. O tiesiausias kelias į šias vertybes – išmokti ne vien kalbėti, bet ir kalbėtis. Ne vien spausti „like“ ar „share“, bet ir paklausti draugų, kaip jie gyvena ir jaučiasi. Mes gerai žinome, ko norime patys. Bet ar žinome, ko nori kiti? O tai sužinoti yra labai paprasta ž tereikia bendrauti žmogiškai.

11 komentarų

  1. tikras lietuvis

    Kaip tik į temą.
    Pipedija, apie kurios nusikalstamus veiksmus, p. D.Radzevičiau, buvau patį ne kartą informavęs, bet pats nei piršto nepajudinai, kad šitą šmeižtų ir kitokių srutų duobę suriktinti, galiausiai užsidarė.
    Ir nesunku atspėti kodėl: venckedžių išmįslai žlugo ir nenumaldomai bačka turėjo atriedėti ir iki r.savukynų bei pan. tenykštės šušaros, dėl ko anie pridėjo iš baimės į kelnes.
    Teisėsauga irgi žinojo apie jų darbelius ir nieko nedarė, betgi dabar, kada pipedininkai užsiraukė, liko neatsakytas šmeižikų atsakomybės klausimas: ar teisėsauga imsis jų ir kuris nors teismas, pvz., nuspręs juos pakarti (tikrai negelbėsim 😀 – ne vestuvių piršliai ), ar bus laukiama kol liaudininkai, pvz., patys įvykdys teisingumą (o liaudis, kaip žinia, dažniausiai baudžia griežčiau nei kokie nors teismai, beje) ?
    Kokio galo jiems pats linkėtum? 😀
    Nors jau tada supratau, kad pats, nors apsimetinėji teisuoliu, bet esi jų družbanas, ale vis tik? *rofl*

    Atsakyti
        1. Regina

          Ne Dainiaus , o tamstos klausiau, ką Pipedija apšmeižė?
          Bent jau aš, nepastebėjau jokio šmeižto. Ir man labai gaila, nes Pipedija buvo puikus informacijos ir juoko šaltinis.
          O gal tamstai su jumoru kažkaip įtempta?

          Atsakyti
          1. tikras lietuvis

            Jei „nepastebėjai“, tai esi tokio pat moralinio lygio – su kuo tave ir sveikinu.
            O kaip tik Dainius žino – dėl ko jam ir uždaviau klausimuką (sakau, gal sąžinė kada nors oprabus? 🙂 ).

          2. tikras lietuvis

            Nebeleidžia rašyt – ir vėl Dainiukas savo „teisuoliškus“ vartus uždarė? 🙂

  2. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius

    ŠS, dabar kaip tik su kolegomis žmogiškai bendrayjame Budapešte

    Atsakyti
    1. Regina

      Dainiau,, tu ramiai laiką leidi plepėdamas su užsienio kolegomis ( turbūt apie globalines problemas), o Lietuvoje ŽLEK-as suėdė Respubliką.
      Ar tavęs sąžinė negraužia?

      Atsakyti
      1. tikras lietuvis

        Kaip sakiau – jie tik prieš kameras dedasi teisuoliais, bet viduje jie juodi juodi…

        Atsakyti
  3. Marius

    Žmogiškai bendrauti išmokti neįmanoma, nes bendravimą lemia pasaulėžiūra , pasaulėjauta, vidinė būsena čia ir dabar. Tikėjimą, pasitikėjimą lemia vidinė būsena čia ir dabar, o būsenos išmokti ar išmokyti neįmanoma.

    Galima išmokti ar išmokyti taisykles, bet ne būseną.
    Mačiau kai labai žinomas psichologas Lietuvoje, parduotuvėje su savo žmona kivirčijosi kaip paskutinis idiotas, nors pats skaito paskaitas apie bendravimo meną. Ir tame nieko keisto – tai žmogiška!
    Agresiją lemia vidinė būsena čia ir dabar. Pavyzdžiui, tėvas uždaužo mirtinai kūdikį todėl, kad negalėjo pakęsti jo verkimo tą akimirką. Praėjus šiai vidinei irzlumo, dirglumo būsenai jis gailisi ir negali pats suvokti , kad taip pasielgė.
    Išsilavinimas irgi nėra žmogiško bendravimo garantas nes daugybė nusikaltėlių ir žudikų yra su aukštuoju išsilavinimu. Intelektas netgi yra vienas iš agresijos šaltinių. Intelektas nėra žmogiško bendravimo garantas.

    Tai kas yra žmogiško bendravimo garantas? Tik vidinė būsena čia ir dabar!
    Yra vidinė būsena kai žmogus kontaktiškas ir nekontaktiškas su savo išoriniu pasauliu.
    Netgi prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė spaudos konferenciją kitą rytą , paaiškindama, kad vakare buvo pavargusi, norėjo miego ir tokioje būsenoje galėjo pasakyti ko nereikėtų pasakyti, todėl ji išsimiegojo, pailsėjo tai yra pakeitė savo vidinę būseną ir tik tuomet ryte surengė spaudos konferenciją. Ji pabrėžė žurnalistams, kad ją geriau kalbinti rytais.
    Kaip matome yra poliarizacija kai mes esame nepasiruošę kontaktuoti su išoriniu pasauliu, esame užsivėrę nuo jo ir atvirkščiai kai esame pasiruošę, trokštame kontaktuoti. Dvi skirtingos poliarizacijos atsivėrimo ir užsivėrimo. Esant užsivėrimo poliarizacijai, bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu gali sukelti irzlumą, dirglumą, sužadinti agresiją tai yra atmetimą – neigimą. O esant atsivėrimo poliarizacijoje net ir paskutinis niekšas gali būti priimtas kaip malonus žmogus. Atsivėrimo ir užsivėrimo poliarizacijos turi savo gylį. Kuo gilesnė užsivėrimo poliarizaciją tuo žmogus mažiau kontaktiškas su savo išoriniu pasauliu ir pasiruošęs priimti nebent tik tai kas jam įtinka. Ir atvirkščiai, kuo gilesnė atsivėrimo poliarizacija tuo žmogus kontaktiškesnis ir pasiruošęs kontaktuoti su įvairiausiomis pasaulėžiūromis, skirtingai mąstančiais, besielgiančiais žmonėmis ir juos suprasti, priimti. Atsivėrimo poliarizacija ir lemia bendravimo kokybę, žmogišką bendravimą.
    Esant atsivėrimo poliarizacijai žmogus neagresyvus, bet nusiteikęs kontaktui. išmokti atsivėrimo poliarizacijos neįmanoma, bet ši funkcija yra kiekviename žmoguje tik ji atrofuojasi. Atsivėrimo poliarizacija tampa deficitu. Žmonės skundžiasi prastomis sąlygomis, nepritekliu, blogu oru, mažais atlyginimais, valdžia ir t.t. Visa tai liudija apie atsivėrimo poliarizacijos stoką. Duok jam gurkšnį atsivėrimo poliarizacijos ir gyvenimas akimirksniu nušvis kitom spalvom. Deja, užstringama ir užsiciklinama užsivėrim0o poliarizacijoje, žmogus tampa įžeidus, ieško teisybės, kovoja už teisybę, kritikuoja ir t.t. Tai esančių užsivėrimo poliarizacijoje veiklos laukas.
    Atsivėrimo poliarizacija jiems yra vienintelis išsigelbėjimas, bet jie atvirkščiai gilina kovodami užsivėrimo poliarizaciją, gynybines reakcijas nuo išorinio pasaulio, panašiai kaip konservatoriai propaguoja gynybines reakcijas prieš Rusiją. Kaltų ir priežasčių paieška visa tai užsivėrimo poliarizacijos gilinimas. Viso problemos lengvai išsprendžiamos pakeitus poliarizaciją. Deja, metodika kaip pakeisti poliarizaciją, mokyklose, universitetuose niekas mūsų nemokino… Nori pakeisti Lietuvą ar pasaulį tai paprasta, pakeisk savo poliarizaciją – atsiverk!

    Atsakyti
  4. ŠS

    „Metas mokintis žmogiškai bendrauti“ kas čia per marazmas? 🙂 Ar Dainiau nemoki žmogiškai bendrauti?Moki moki ir labai, bet apsimetinėji ir bendarauji „iš viršaus“. O kiek Regina kviečia bendrauti žmogiškai, kiek Marius bendrauja žmogiškai, bet Dainaius kaip nėra taip nėra. Čia žmogiškas bendravimas.? Supratau *rofl*
    Beje su tais palinkėjimais laibai įdomūs dalykai.. Daugiausiai linkime to ko patiems stinga ir reikia. 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *