Apie tautiniu pagrindu paremtą politiką. Nejauku

Labai bjauriai jaučiuosi. Žinau, kad kiekvieną kartą parašęs nors ką apie Lietuvos piliečių tarpusavio santykius rizikuoju būti nesuprastas ir paskatinti kvailas, nekonstruktyvias diskusijas. Turiu omenyje Lietuvos piliečių, kurie save priskiria tautinių mažumų grupei. Ypač nejauku, kai dabar prakalbama apie Lietuvos lenkus.

Šiandien vyko mitingas prie Prezidentūros dėl naujos tvarkos, pagal kurią visi mokyklose besimokantys Lietuvos piliečiai (lietuvių, rusų, žydų, lenkų, ukrainiečių ir kitų tautybių) visi turės laikyti vienodus lietuvių kalbos egzaminus. Šios temos detaliau nenangrinėsiu. Tačiau užkliuvo viena detalė – mitingas buvo gerai organizuotas, prie jo prisidejo ir politikuojantys žmonės. Štai apie juos ir noriu parašyti.

Man senokai kėlė įtarimus šalies piliečių skaldymas pagal tautybę. Visomis formomis ir būdais. Lietuvos atveju tai neatrodė labai didelė problema. Bent jau daugelį metų. Išskyrus keletą klausimų – žydams priklausiusio turto kompensavimas, lenkų tautinių mažumų noras viešajame gyvenime turėti daugiau galimybių vartoti lenkų kalbą (pasai, gatvių pavadinimai ir t.t.). Tokie reikalavimai buvo ir šiandien išreiškiami mitinge:

„PROTESTUOSIME:
Prieš priverstinį dvikalbio mokymo tautinių mažumų mokyklose įvedimą;
Prieš gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo programos bei egzamino suvienodinimą;
Prieš mokyklų su dėstomąja valstybine kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų sąskaita.”

Man labai įdomiai nuskambėjo frazė „prieš gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo programos bei egzamino suvienodinimą”. Taip gaunasi, kad protestuojama prieš vienodas teises ir pareigas? Tos pačios šalies piliečiams, toje pačioje šalyje siūloma suteikti skirtingas (vieniems didesnes, kitiems mažesnes) galimybes? Kod��l? Kodėl nenorima jauniems Lietuvos piliečiams padėti vienodai gerai mokėti valstybinę kalbą? Kodėl? Už ką juos norima nubausti?

Todėl skaitydamas daugybę įstatymų ir kitų teisės aktų dažnai gali rasti įvairius draudimus kurstyti tautinę nesantaiką, diskriminacijas tautinių mažumų klausimais ir pan. Daugelyje sričių bandoma su tuo kovoti. Tačiau politinėje plotmėje šis klausimas kažkodėl daug metų netyčia ignoruojamas arba sąmoningai slepiamas. Yra toks Politinių partijų įstatymas. Keistas ne kartą. Bet yra.

Prie partijų veikimų pagrindų yra tokia svarbi nuostata:

„Draudžiama steigtis ir veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių bei laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos bei veiksmai, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis.”

Kažkodėl man vis atrodo, kad bet kuri partija, kuri savo pavadinime save pozicionuoja kurios nors tautybės (gal net užsienio valstybės) pagrindu, kažkaip neįtelpa į tokius rėmus.

Yra tokia partija – Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Užeikite bet kada į jų interneto svetainę ir titulinis puslapis Jums padės suprasti, jog Jūs apsilankėte ne Lietuvoje veikiančios, o Lenkijoje įsikūrusios partijos svetainėje.

Mat, titulinis šios partijos puslapis pateikia informaciją … lenkų kalba. Pagrindinė kalba – lenkų.

Tai gal dar būtų nieko, tačiau atidžiai skaičiau partijos puslapyje patalpintą Zyg­munt Žda­no­vič („Vilniaus krašto savaitraštis“ Nr. 27 (2011 m. liepos 7-13 d.) straipsnį, apie didžiulia meile ir pagarba apipintą Lenkijos užsienio reikalų ministro (gaila, kad nelabai pozityviai kalbančio apie Lietuvą) vizitą.

Radau dvi pastraipas, kurios, mano galva, atskleidė visų esamų ir būsimų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir kai kurių jos politikų eskaluojamų tautinių konfliktų Lietuvoje tarp šios šalies įvairių tautybių piliečių, o ypač lenkų ir lietuvių:

„Iš­skir­ti­nis at­ve­jis

Be­je, mi­nist­ras la­bai pa­lan­kiai at­si­lie­pė apie Lie­tu­vos len­kų tau­ti­nę ma­žu­mą sa­ky­da­mas, kad „ji yra po­li­tiš­kai įta­kin­ga ir la­bai po­pu­lia­ri ša­ly­je ir mes tę­si­me dia­lo­gą su Lie­tu­vos va­do­vais dėl iki šiol ne­įvyk­dy­tų įsi­pa­rei­go­ji­mo įvyk­dy­mo“. R. Si­kors­ki taip pat pa­gy­rė len­kus už tai, kad jie su­ge­ba su­si­vie­ny­ti, ben­dra­dar­biau­ti ir gin­ti sa­vo in­te­re­sus. Anot mi­nist­ro R. Si­kors­kio, „Lie­tu­vos len­kų vie­ny­bė yra iš­skir­ti­nis at­ve­jis pa­sau­li­niu mas­tu“.

Da­ry­ti iš­va­das

Anot V.To­ma­šev­skio, Lie­tu­vos po­li­ti­kai pri­va­lo pa­da­ry­ti iš­va­das iš di­de­lį tarp­tau­ti­nį au­to­ri­te­tą tu­rin­čio po­li­ti­ko jiems duo­tos pa­mo­kos, nes ne vi­si no­rė­jo rim­tai re­a­guo­ti ar­ba pri­pa­žin­ti or­ga­ni­zuo­tos len­kų ben­druo­me­nės bei jos at­sto­vo Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je are­no­je – Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos – svo­rį. Bran­giai už tai su­mo­kė­jo. Vie­nas to­kių pa­vyz­džių – val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai. Tai jų val­dy­mo lai­kais bu­vo pa­nai­kin­tas Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mas, tai jų ini­cia­ty­va gi­mė dis­kri­mi­na­ci­nės Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sos, ta­čiau laz­da vi­suo­met tu­ri du ga­lus ir kon­ser­va­to­riai įsi­ti­ki­no tuo for­muo­dami val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją sos­ti­nė­je, kai li­ko be nie­ko.„

Štai pabaiga mane labai įkvėpė. Kiek supratau, visi, kas neras bendros kalbos dėl vienos išskirtinai vieningos tautinės mažumos išskirtinių teisių Lietuvoje, bus palikti be valdžios. Nes… Šios partijos prioritetai, man taip atrodo, yra akivaizdžiai ne ekonominiai, socialiniai, kultūriniai klausimai ir visiems Lietuvos piliečiams reikalingi sprendimai, o išskirtinai tautinį išskirtinumą Lietuvoje pažymėti… Štai dėl tokios politikos man labai apmaudu. Nejaukiai jaučiuosi matydamas, kad Lietuvoje taip vyksta. Nejaukiai.

O rinkimai į Seimą artėja.

P.S. Taip norisi, kad politika netrukdytų gyventi skirtingų tautybių žmonėms Lietuvoje. Vakar didžiavausi ir gėrėjausi, kaip narsiai kovojo už Lietuvą krepšinio pergalę rinktinės žaidėjas, kurio pavardė buvo tariama lenkiškai. Ir kas čia tokio? Tačiau vis labiau tampa pavojinga vadinti Lietuvos ar kitos šalies rinktinę „nacionaline”. O jei Lenkijos krepšinio rinktinėje žaistų Lenkijos lietuvis? Gal tai padėtų subalansuoti santykius?