Viešas komunizmo ar fašizmo nusikaltimų neigimas ar parama jiems. Ar bausime?

pagal | 2009/05/25

Kolega Virgis Savukynas www.lrt.lt rašo apie tai, ar turėsime drąsos pažvelgti į savo istoriją?

Šis jo komentras parašytas dėl dviejų politikų diskusijos, susijusios su įstatymo projekto pasiūlymu bausti iki trejų metų laisvės atėmimu už stribų ir partizanų sulyginimą bei abejojimą sovietų ar nacių režimų baisumais.

Baudžiamojo kodekso papildymas
154/1 straipsnis. Viešas komunizmo ar fašizmo nusikaltimų neigimas ar parama jiems

1. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę, paskleisdamas pranešimus elektroninių ryšių tinklais, naudodamas kitas elektroninių ryšių ar viešai prieinamas informacinių technologijų priemones ar kitokiu būdu propagavo, neigė, šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo ar fašizmo vykdytą genocidą ir kitus komunizmo ar fašizmo vykdytus nusikaltimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
2. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę, paskleisdamas pranešimus elektroninių ryšių tinklais, naudodamas kitas elektroninių ryšių ar viešai prieinamas informacinių technologijų priemones ar kitokiu būdu šmeižė Lietuvos Respublikos piliečius, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio dalyvius – karius savanorius, 1944 – 1953 metais organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

O štai kaip V.Savukynas rašo.

Istorijos vaidmenį visuomet puikiai supranta autoritarizmo link judanti Rusija. Štai ji įtvirtina „teisingą Sovietų sąjungos“ istorijos modelį, pagal kurį nebus galima kalbėti apie Baltijos šalių okupaciją. Neprimindami savo partizanų kovų mes tyliai sutinkame, kad buvome ne okupuoti, bet patys prisijungėme. O jei patys prisijungėme, kokią dabar turime teisę į laisvę?

Man šis komentaras įstrigo tik todėl, kad apskritai vyksta diskusijos dėl tokių iniciatyvų. Lyg ir viskas aišku, bet kai kam nesinori jokių pakeitimų. Ir ypač istorijos vertinimo – kas buvo kas? Bet tai būtina daryti. Kitaip net mūsų vaikai nebesupras ir klaus – tai kas buvo kas? O ar mano karta jau sugebės paaiškinti?

5 komentarai

  1. Avatarhadrian

    Pati žodžio laisvės sąvoka reiškia, jog (viešai) galiu kalbėti ką manau (nesvarbu ar tai politiškai teisinga). Prezindentas gali būti geras žmogus, tačiau turiu teisę manyti (ir garsiai sakyti), jog jo nekenčiu. Panašiai, galiu garbinti susikompromitavusį politiką. Čia nedėstau savų pasamprotavimų, taip pasaulyje suprantama žodžio laisvė.

    Teiginys kaip „Komunizmas turi būti smerkiamas“ ir pan., tereiškia tą patį komunizmo laikų ideologų metodą – mokymą, kaip turime mąstyti. Laisvoje visuomenėje kiekvienas turime savo vertybes, kurias išpažįstame, ir niekas neturi tiesos monopolio.

    Atsakyti
  2. AvatarDonatas

    Aš irgi manau, kad, viena vertus, visi nusikaltimai (ir komunizmo, ir nacizmo, ir kiti, jei tokių buvo) turi būti baudžiami ir smerkiami, bet kita vertus, tai neturi pavirsti generalizuotu smerkimu iki tokio lygio, kad viešai būtų draudžiama suabejoti vieno ar kito atskiro atvejo istoriškumu, arba neduok Dieve, pasakyti, kad ne visi nepriklausomybės kovų dalyviai buvo angelai su sparneliais.

    Rašau taip, kadangi man pačiam aktualu. Mano tėvai kiekvienas savaip nukentėjo nuo XX a. vidurio kataklizmų Lietuvoje. Senelis iš tėvo pusės (ir pats tėvas) keletą metų praleido sibire, kur buvo komunistinės valdžios ištremti. O mamos tėvai buvo sušaudyti kartu su 16-mete mamos seserimi 1946 m., kai mano mamai buvo ketveri. Jie buvo smulkūs ūkininkai, gyveno kažkur prie Šiaulių kaime. Pagal oficialią tų laikų versiją, jie nebuvo komunistai, nors gal būt ir prijautė sovietų valdžiai ir kolektyvizacijai, o buvo sušaudyti, hm, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvių (nepamenu, kaip ten sovietinė propaganda juos vadino tame straipsnyje, kurį skaičiau).

    Nežinau, kiek šioje istorijoje tiesos, o kiek – sovietinės propagandos. Gal tie mano seneliai buvo stribai kokie? Senelė ir tuo metu – 16-metė teta? nelabai tikėtina. O gal kažkas kitas į juos šovė? Tai gal ir įmanoma įsivaizduoti. Visgi, jei šioje oficialioje istorijoje būtų ir didelė dalis propagandos – turbūt būčiau ir apie tai išgirdęs iš savo artimųjų.

    Visgi, pagal vieną iš karo teorijų, karas pagal prigimtį negali būti teisingas. Pasižiūrėkime į dabartinius karus ir karius, pvz., JAV karius Irake ir Afganistane, bei skandalus, susijusius su pernelyg didelės jėgos naudojimu ar elgesiu su belaisviais. Karas pagimdo nusikaltėlius net ir gerai apmokytoje, galingoje armijoje, o ką jau kalbėti apie užspeistas, besislapstančias žeminėse partizanų grupeles…

    Dėl to man įtartinai skamba pasiūlymas kriminalizuoti laisvės kovų dalyvių šmeižimą. Beje, Jei pirmojoje siūlomo straipsnio dalyje kalbama apie istoriškai nustatytų ir patvirtintų faktų (nacizmo ir komunizmo nusikaltimų) neigimą, tai apie ką kalbama antrojoje? Kas turės įrodinėti šmeižimo aplinkybę?

    Juk galima surasti ir paviešinti vieną-kitą gerą nacių armijos ar komunistų okupantų darbą neneigiant bendro nusikaltėliško šių abiejų režimų veikimo.

    Tačiau neaišku, keliems metams „sėsiu“, jei be „o, bet, tačiau“ papasakosiu istoriją apie savo senelių ir šešiolikmetės mergaitės, savo tetos, sušaudymą, nors ir neneigsiu bendro laisvės kovų dalyvių indėlio Lietuvos valstybingumo išlaikymui.

    Atsakyti
    1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Donatai, tavo istroija, matyt, panaši į ne vieno lietuvio istoriją. ir mano seneliai buvo vieni vienoje pusėje, kiti – kitoje. treti pabėgo į JAV. Bet kuriuo atveju, manau, kad už šmeižtą reikia bausti. Turiu omneyje būtent šmeižtą. kai net ir mirę žmonės šmeižiami. Kitas dalykas, jei reiškiamos nuomonės ir jso pagrįstos. Bet pažiūrėkime vien į situaciją su Sovietizmo nusikaltimais. juk pats režimastikrai nebuvo gėris. Jame buvo ir gerų žmonių, ir jų darbų. Visko buvo. Bet vien dėl kai kurių gerų dalykų negalime teisinti to meto nusikaltimų ir pačio režimo blogumo iš esmės.

      Atsakyti
  3. Avatarhadrian

    „Lyg ir viskas aišku, bet kai kam nesinori jokių pakeitimų.“

    Nesupratau kas aišku?

    „Ir ypač istorijos vertinimo – kas buvo kas? Bet tai būtina daryti.“

    Vertinti galima, nors nežinau ar tai įstatymų leidėjų reikalas, juolabiau ar vienas svarbesnių. Tačiau įstatymu drausti kažkam kažką galvoti ar sakyti? – tai jau būtų tiesioginis žodžio laisvės suvaržymas, neturintis analogų vakarų pasaulyje…

    Atsakyti
    1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Aš nekalbu apie galimybę galvoti ką nori ir jos ribojimą. Kikevienas galvojame tai, ką galvojame. kalba apie viešus teiginius propagavimus ir pan. Komunizmas turi būti smerkiamas. Aš taip manau.

      Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *