Šiandien lrt.lt skelbia pokalbį su Stephenu J. Farnsworthu, JAV politikos mokslų profesoriumi bei buvusiu žurnalistu.
Pokalbis paie tai, kad dėl visuotinės apatijos kalta ir žiniasklaida. Minėtas politologas teigia, kad
„didžiausia postsovietinės visuomenės problema – visuotinė apatija. Dėl to esą kalta ir žiniasklaida, apie politiką rašanti tik kaip apie sportą ir nesigilinanti į procesus. Pasak jo, kai referuojami tik ministerijų pranešimai ir nerašoma žmonėms apie jų problemas, piliečiai jaučiasi ignoruojami, o politikai – neatsakingi.”
Perskaičiau ir sakyčiau, atradau tai, ką galima buvo ir tikėtis sužinoti. Visų pirma tai, kad nėra viskas pas mus taip blogai, kaip dažnai manome. Ir žurnalistai yra geri (bent jau dauguma), ir politikai ne visi bjaurūs. Tik labai jau nori kontroliuoti informaciją.
Ir kas jau labai patiko, tai savikritiškas požiūris į net senos demokratijos šalis. Ir žurnalistika – ne šventoji. Štai, kad ir mintis apie lėkštus žiniasklaidos pranešimus.
Citata. Nors daugiausiai tyrinėju JAV žiniasklaida ir politiką, bet galiu teigti, kad labiausiai domimasi lėkštais dalykais, pavyzdžiui, kas pirmauja apklausose ir panašiai. Manau, kalbėti apie politiką kaip apie sportą, o ne apie tikrai svarbius sprendimus, pakeisiančius visuomenės kryptį, trumparegiška. Šiuo požiūriu net ir brandžios demokratijos šalių žurnalistai turėtų kur tobulėti.
Todėl kai dabar kalbame apie visuotinę krizę, pats laikas kalbėti apie mūsų, žurnalistų, darbo kokybę ir misiją. O atsakymas paprastas – negalime pamiršti, kad esame atsakingi už kiekvieną savo žodį. Tik tiek.