Uabgas ar milijonierius?
Valdžia vėl prakalbo apie nekilnojamojo turto mokesčius. Pagaliau iš esmės. Bet, neaiškiai. Sako, kad turime diskutuoti. Bandykime.
Ar žmogus, kuris neturi nė lito kišenėje, yra turtingas? Man atrodo, nelabai. O Jums?
Ar turtingas yra žmogus, kuris neturėdamas nė lito kišenėje, bet turėdamas darbą, pasiskolina 1000 litų? Turi 1000 litų kišenėje ir tiek pat skolos. Kaip Jūs manote? Man atrodo, kad jis turi šiek tiek pinigų ir tiek pat skolų, todėl turtingu jo vadinti niekaip negalėčiau.
O jei žmogus turi darbą, turi keletą tūkstančių litų sutaupęs ir nutaria pasiskolinti iš banko pinigėlių ir įsigyti butą? Brangiai, nes kitaip Vilniuje jo negausi. Ypač 2007 metais. Ir pirko todėl, kad mesti pinigus nuomai labai jau gaila. Ar jis jau turtingas? Man atrodo, kad nelabai. Bent jau iki tol kol negrąžins bankui paskolos ir nupirktas butas netaps iš tiesų tik jo nuosavybe. Kaip Jūs manote?
O dabar pažiūrėkime, ką siūlo valdžia? Ji siūlo apmokestinti nekilnojamąjį turtą tik pagal jo VERTĘ. Nežiūrint, ar žmogus, formaliai turėdamas tą turtą, neturi ir tokios pat ar panašios skolos. Tai kaip čia gaunasi? Valdžia vertina taip – jei turi butą, tai jau turtingas ir mokėk. O jei dar šalia turi ir tiek pat skolų – mes to nematome. Kitaip tariant, prasiskolinęs ubagas tampa milijonieriumi. Bent jau formaliuose mokesčių labirintuose.
O kas pagalvojo, kad dabar tiems prasiskolinusiems žmonėms ir taip sunku susimokėti tas paskolas, palūkanas, privalomus draudimus ir dar apskritai išlaikyti tą praskolintą būstą. O kur dar šildymas, brangsianti elektra? Valdžiai nerūpi? Nes ji nemoka matematikos. O matematika turėtų būti paprasta. Jei jau apmokestinamas nekilnojamas turtas tai jo apmokestinama vertė turi būti skaičiuojama iš turto vertės atėmus dar nesumokėtą kreditą. Tada bent jau objektyviai matysis – turtuolis tas ubagas, ar jam iki tikro milijonieriaus, kaip karvei iki kosmoso.
Taigi, diskutuokime. Taip šiandien per „Žinių radiją” sakė premjeras Andrius Kubilius. Nes kitaip gali būti vėlu ir teks bankrutuoti daugeliui prasiskolinusių Lietuvos šeimų.
beje, kiek žinau, rusdenį planuoja aaktyviai dirbti su tuo NT mokesčiu. manau, kad problema liks bet kuriuo atveju. Pristigs politinės valiso įvesti teisingą mokestį.
Išlieka niuansas, susijęs su žmonių teisėtais lūkesčiais – niekas pirkdamas negalėjo to įvertinti. Ypač kai ėmė paskolas. O kainų burbulas dabar žmones stato į keblią padėtį. Pvz., jei norėsi mokėti mokesčius nuo realios vertės, teks perkainoti turtą. O bankai neleis, nebent tu papildomai kokį turtą įkeistum
JAV pvz. turto mokestis yra įskaičiuojamas į tavo menesinius paskolos mokesčius bankui (t.y. bankas surenka iš tavęs tą makestį į escrow mėnesinėmis dalimis ir tada persiunčia mokesčių rinkėjui kartą per metus). Jeigu namas jau išmokėtas, tada moki tiesiai mokesčių rinkėjui. Visais atvejais nesumokėjus NT mokesčio, turtas parduodamas iš varžytinių ir taip padengiama susidariusi skola.
Oficialiu turto savininku tampi tada, kai perki namą (už savus pinigus ar skolintus). Vėlgi, čia teisės elementorius, nėra ką labai ginčytis, normos susiformavusios ne per metus ar du.
NT mokestis, suprantama, mokamas už visą registre registruojamą NT. Kaip kad sakiau, gali būti nemalonu (juk kerta per kišenę), tačiau tai būtina. Nesuprantant kodėl būtina, galima (1) pačiam pastudijuoti NT mokesčio atsiradimo istoriją; (2) pasikliauti šios srities ekspertais (panašiai, kaip pasikliaunam gydytoju, išrašančiu mums vaistus).
Standartinis modelis – visi NT savininkai moka NT mokestį – nėra skirtumo ar pirkai už grynus, už paskolą, paveldėjai etc. ar koks tavo amžius. Šiuo atveju vienintelis diskutuotinas kintamasis būtų kiek procentų nuo NT vertės mokėti.
Tiesa, gal ir karti, yra ta, kad NT mokestis yra stabiliausiai surenkamas ir be jo neišsiverčia nei viena išsivysčiusi šalis.
O dėl dviračių manau štai ką: (1) didžiausia diskusija vyksta dėl to ar tokį mokestį įvesti ar ne; tad ir dažniausiai girdimi argumentai daugiau apie kodėl aš norėčiau, o kitas – ne; (2) LT įstatymų leidėjai, apskritai, nepasižymi ekonominiu raštingumu.
Žmonėms reikia argumentuotai paaiškinti, jog toks mokestis absoliučiai gyvybiškai reikalingas LT ir baigti visas emocijas. Visada galima galvoti, kaip jo sukeliamą skausmą kompensuoti kitomis (racionaliomis) priemonėmis.
O kaip tada daryti, jie realiai to turto dar neturi? Nes relaiia tai reiškia, kad ruto mokestis brangi žmonių kreditus. Koks metinis procentas turtui bus įvestas, toks ir palūkanų pliusas. man atrodo, kad keista pati metodika. pagal tokią logiką, apmokestinti galima viską. Šulinius, tvartus, sandėlius. Netg garažus. juk ir tai turtas? Tai gal ir automobilių stovėjimo aikšteles. bet žjuk kikevienas mokestis turi būti imamas ne šiaip sau. Iš jo turi būti kažkas finansuojama. kol kas kalbama, kad iš prinsipi reikia PAIMTI. o tai jau neteisinga.
Hadrian.
O kaip manai, kokia logika turi būti NT mokestis įvestas Lietuvoje? Dviračio išradinėti tikrai nereikia. Ti kodėl tų rviračių nepaisūlo? Juk jų skirtingų būna.
Nenorėdamas nieko įžeisti, pasakysiu tik tai, kas, atrodytų, turėtų būti akivaizdu: (1) NTM nėra sugalvotas LT politikų, įskaitant visą koncepsiją; racionaliausia būtų pasinaudoti ilgametę patirtimi šioje srityje (suprask, pradėti nuo ekonomikos vadovėlių bei ekonomikos istorijos); (2) dauguma „diskutuojančių” tik išreiškia savo „norus” (tik vadinamus „nuomonėmis”); kai „diskusiojs dalyvis” sako „savo nuomonę”, jis tik išsako, kas jam patiktų ir kas ne, tačiau tokių „norų” dauguma visisškai neparodo, koks sprendimas būtų tikslingiausias.
Diskutuoti, manau reikia, tačiau gerai būtų, kad diskusijos dalyviai turėtų bent minimalų ekonominį išsilavinimą (nesvarbu formalų ar neformalų). Tuo tarpu diskusijos esme matyčiau išsirinkimą geriausio modelio – iš jau egzistuojančių ir laiko patikrintų. Dviračio išradinėjimas, atliekamas ekonomikos diletantų, naudos neduos.
Dėl laiko juostų sutinku. Bet klausimas, kuris keliamas, susijęs su realia o ne vien pagal NT vertę nustatoma žmogaus turtine padėtimi. Jie norima tik turtingus apmokestinti labaiu, tai logikos NT mokestyje nėra. Jei norima, kad niekas neturėtų brangaus NT – tada uždrauskime žmonėms statytis. Bet kodėl tada kitos prabangos prekės neturi papildomų mokesčių?
Aš asmeniškai nepritariu NTM, bet visoms iki šiol siūlytoms jo versijoms.
O čia tik dar vienas pavyzdys, kodėl jis nėra tinkamas.
Tačiau ar tai, kad kažkas 25 metų dar neturėdamas $$ nusipirko būstą padaro jį vargesnį prieš tam kuriam jau 50 ir jis tiesiog jau turėjo sukaupęs pakankamai rezervų pirkti būstą? Manau kad ne. Jie yra tiesiog skirtingose laiko juostos vietose.