Tikslas - sauga geležinkeliuose
Žiniasklaida ne kartą rašė, kad pagal pirmojo ketvirčio rezultatus šiemet „Lietuvos geležinkelių” nuostoliai dėl keleivių vežimo gali padidėti iki 180 mln. litų. Pernai patirta 122,6 mln. litų nuostolių. Be to, stinga lėšų keleivinių traukinių riedmenų parkui atnaujinti, kas yra būtina keleivių vežimo paslaugos kokybei užtikrinti. Teigiama, kad šiemet „Lietuvos geležinkeliai” valstybei turės sumokėti beveik 50 mln. litų dividendų. Dėl to neteks galimybės šiomis lėšomis iš dalies padengti keleivių vežimo nuostolius. Taip buvo daroma ankstesniais metais.
Kuo man užkliuvo „Lietuvos geležinkelių” nuostoliai? Štai spalio 9 dieną bent dviejuose dienraščiuose („Lietuvos žinios ir „Respublika”) spausdinamos publikacijos, kurios „parengtos bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai”. Žmonių kalba tai reiškia, kad šių publikacijų atsiradimas buvo paskatintas bendrovės pinigais. Kitaip, matyt, laikraščiai jų net nebūtų spausdinę. Taip ir turėtų būti, nes kitaip sunku suprasti, kuo visuomenei aktulu pranešti žinią, kad „spalio 7 dieną bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius Stasys Dailydka ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas Sergejus Madalovas pasirašė neterminuotą bendradarbiavimo sutartį”. Ir jau visai pribloškia sutarties dalykas – jos įsipareigojo koordinuoti savo veiksmus ir efektyviai panaudoti turimas pajėgas, priemones ir techniką likviduojant ekstremalius įvykius ar situacijas geležinkelių objektų prieigose ir transporte. Nesinori net gilintis į maždaug pusės puslapio apimties temos plėtojimą. Ir visai negali pinigų, kuriuso gavo redakcijos. Netgi labai džiaugiuosi, nes sunkmečiu kiekvienas litas gelbsti redakcijų žurnalistų darbo vietas.
Man kilo tik keletas klausimų:
1. Ko siekia „Lietuvos geležinkeliai” leisdami pinigus tokioms publikacijoms?
2. Ar efektyvu nuostolingai keleivius vežančiai bendrovei leisti pinigus tokiai savireklamai, kurios tikslas neaiškus net skaitytojui?
3. Kiek litų per metus minėta bendrovė apskritai išleidžia tokioms publikacijoms?
4. Ar kas nors bandė skaičiuoti taip išleidžiamų lėšų efektyvumą?
5. Ar ne tokiomis pseudopublikacijomis už bendrovių pinigus ir buvo ištvirkinta dalis žiniasklaidos, o dalis skaitytojų spjovė į tokių laikraščių skaitymą?
6. Ar minėtoje publikacijoje nėra pono Dailydkos savireklamos, nes jis ir nuotraukoje parodytas, ir jo pavardė visur minima?
P.S. O štai šią informaciją skaičiau labai seniai, bet dabar ir vėl ją prisminiau. Dienraštis „Kauno diena” (2009-03-02) rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai” netaupė ir remdami socialdemokratams simpatizuojančią spaudą. Štai pernai viename dideliame dienraštyje per vieną puslapį pasirodęs reklaminis straipsnis „Lietuvos geležinkeliams” kainavo 100 tūkst. litų”. Norisi tikėti, kad anksčiau minėtos publikacijos kainavo pigiau. O gal reikia Susisiekimo ministerijai pasidomėti?