Kokie bus 2010 metai? Noriu, kad mažiau viešai kalbėtume apie pinigus

pagal | 2009/12/30

Šiandien dar kartelį peržiūrėjau daugybę sveikinimų, kuriuos gavau elektroniniu paštu. Ir tuos, kurie viešai publikuojami internete – šalies Prezidentės, Premjero, kitų garbių ir mažiau garbingų valdžios žmonių. Daugelis kalbėjo apie sunkumus, galimybes, iššūkius ir klaidas. Kalbėjo ir apie nuoširdžius santykius, ir apie tarpusavio bendravimo svarbą. Ir apie solidarumą daug pasakyta.

Ir viskas labai teisinga. Nė vieno žodžio ar palinkėjimo negaliu atmesti. Viskas, kas pasakyta, yra labai labai svarbu. Tik tie linkėjimai, net ir bandydami suteikti viltį ir tikėjimą, yra liūdnoki. Gal taip ir turi būti. Juk to vadinamojo ekonominio sunkmečio metu negražu būtų viešai džiaugtis. Bent jau viešai tai atrodo nelabai gražu. Juolab, kad šiandien specialiai bandžiau pasidomėti, kaip sekasi „Maisto bankui“ surinkti pinigėlių ir kitų būtinų dalykų tiems, kam labiausiai šiandien trūksta elementarių dalykų. Tiems, kas tikrai skursta ir užmiega vakare alkani.

Ir labai nudžiugau, kad nepaisant tos piniginės krizės, žmonės aukoja ir dalinasi su kitais. Štai kokia šviesi ir gera žinia buvo paskleista lygiai prieš mėnesį – lapkričio 30 dieną. Deimantė tuomet džiaugėsi, kad:

„Sunkmetis solidarizavo visuomenę – nepaisydami ekonominės krizės ir gripo pandemijos, šiemet žmonės vargstantiems paaukojo daugiau maisto nei pernai. Pirminiais duomenimis, šį savaitgalį vykusios „Maisto banko“ akcijos metu 38 miestuose 253 parduotuvėse apsilankę piliečiai skurstantiems nupirko ir paaukojo maisto už 794 tūkst. Lt! Tai – 50 tūkst. Lt daugiau nei surinkta praėjusį rudenį vykusio vajaus metu!“

Šiomis dienomis pats stebėjau, kaip žmonės aukoja skirtingose parduotuvėse. Visko teko matyti: vieni tik pažiūrėdavo į aukoms skirtą vietą, kiti šį bei tą paaukodavo, treti abejingai praeidavo. Visokių buvo.

Bet labiausiai teikia vilties, kad po gražių švenčių galbūt nepamiršime visus metus dalintis tuo, ką turime, su tais, kurie neturi. Juk „Maisto banko“ kaupyklos visus metus stovės net (o gal tik?) trylikoje „Rimi Hypermarket“ parduotuvių – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Marijampolėje. Maisto produktai iš talpyklų bus paimami ir padalinami vargstantiems kartą per savaitę. Tai reiškia tik viena: jei tik norime ir galime padėti – darykime tai nuolat.

Bet gal nebūtina vien tik parduotuvėje aukoti? Galima ir tiesiogiai padėti greta gyvenančiam, kuriam gyvenimas kol kas sunkiau sekasi. Taip po truputėlį auklėtume save. Kaip mažus vaikus, kurie dažnai nenori dalintis savo žaislais ar kitomis gėrybėmis su kitais vaikais.

Ir nekalbėkime kitąmet taip dažnai apie pinigus, kurių mums visiems nuolat trūksta. Yra ir svarbesnių dalykų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *