Naujienų portalas Delfi.lt praneša, kad „YouGov” atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog beveik ketvirtadaliui berniukų ir vienai iš septynių mergaičių kyla problemos mokantis kalbėti. Teigiama, kad dažnai taip nutinka dėl fone veikiančio televizoriaus keliamo triukšmo, dėl kurio vaikams sunku suprasti šalia esančius suaugusiuosius.
Įdomi detalė – ketvirtadalis šeimų Didžiojoje Britanijoje teigė, kad jų namuose „didžiąją laiko dalį” ar „nuolat” būna įjungtas televizorius.
Kai pagalvoji, tai pas mus Lietuvoje kartais televizorius apskritai yra mieliausiais šeimos narys. Jei, pagal UNICEF tyrimus, vaikui Lietuvos šeimose skiriama vos 7 minutės dėmesio per parą, tai televizorius dažnoje šeimoje yra būtinas atributas net ir šv. Kalėdų ar kitos šeimos šventės metu. Tuomet žmonės susėda prie stalo ir dar neretai įsijungia televizorių. Tai lyg šeimos narys, be kurio neįzivaizduiojama jokia šeimos šventė.
Tokiais atvejais prisimenu puikią frazę: „Sakau, išjunk televizorių, tą televizorių, išjunk televizorių – pagaliau!”
Aušra, keisčiausia, kad šiuo metu dauguma mano šeimos narių prie teliko 🙂 Bet kiekvienas turi savo programą. Po vakarienės tai nėra visai blogai atsipalaiduoti 🙂 Beje, turiu pažįstamų ir draugų, kurie namuose teliko apskritai neturi. Nustenbtum sužinojusi, kad kai kurie jų – gana žinomi žmonės Lietuvoje ir medijų pasaulyje.
Dainiau, TV tikrai netrukdo. Leliukui tai jis visai vienodai, o vyresniam- kai jis jau sugeba suvokti kad ten vyksta veiksmas, sugeba rasti ryšį tarp veiksmo ir žodžių – jis žiūri. Na bet tas vaikas turi tėvus- jis visada gali dvimečiui, trimečiui rasti ir TV pramogas, rasti kanalus ar DVD nupirkti.
O šiaip visada labai džiaugiuosi kai girdžiu, kad vis daugiau atsiranda ribojančių ir kompą ir TV. Reškia vėl atsiras žaisti mokančių vaikų. Išmokti žaisti TV tikrai trukdo- kūrybinius-vaidybinius žaidimus. Nežinau kaip ten tavo vaikam, o mano vaikui mažiausiam labiausia patinka Jim Jam kanalas. Jis be smurto, mažiukams visai adaptuotas, bet jam iš jo aštuonių metų aukštumos- pats tas. Ir man patinka.
Aušra, sutinku, kad Tv programos (ypač geri filmai) padeda mokintis kalbų. man tai padėjo ne tik lenkų ar rusų kalbas patobulinti, bet ir mokantis vokiečių kalbos šiek tiek lengviau perprasti ir šnekamąją kalbą. Tik nežianu, ar tikrai mažam leliukui telikas padeda. Lygiai kaip ir kompas. Mano šeimoje kompas ir TV yra saikingai vartojamas – šiek tiek ribojamas laikas, kurį praleidžiame prie šių daiktų. Bet visada turi būti atitinkama ir įdomi alternatyva. Ypač vaikams. Ypač tiems, kurie labai aktyvūs.
kaip pasakyti suprantamai- vaikai kartoja juos supančios aplinkos elgseną. TV kalb, rodo žmones, jų elgseną, veiksmas ten vyksta, vaikai gali sunkiau pasakoti, bet tai ne kabos- o kalbėjimo sutrikimai, rišli kalba yra didelė problema- bet logopedui nėra sunku tai sutvarkyti.
Vėl gi, kad autizmas pasaulyje- Europos šalyse, JAV pradeda siekti epideminių lygį- tas tiesa, bet tai vienodai paplitę populiacijoj- tiek britanijoj, tiek Albanijoj vienodai. Ar ten juos veikia ir TV labai suabejočiau. Man labiau nepatinka adaptuotos pasakos- va jos vaiko mąstyti, kalbėti ir iš tiesų neskatina. Dainiau, manau kad čia yra užsakyti tyrimai – tipo kompiiutrininkai prieš televizrininkus. Kompiuteriai nuolat įjungti yra blogiau, negu kalbos girdėjimas per TV.
Mano vaikai kalbėti užsienio šalių klbom išmoko iš filmukų- ir kalba pakankamai gerai rusų, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis, mažiausias mokosi ir italų. Paskui jie žinoma lankė būrelius- kai kurie prie ambasadų kultūrų centruose, bet mums eikėjo jog jie kalbėtų, ir jie išmoko. Kito būdo išmoyti trimetį, dvimetį kalbėti ta kalba kuria namuose nekalbam- nežinau, na kadangi mūsų specialistai irgi nežino, todėl patarnėjo visi tik tokį būdą.
tyrimais tai aš neabejoju, bet va delfi informacija, jos vertėjais ir jų kompetencija labai labai abejoju.
Kalbos sutrikimai yra kas, kaip manai? Nieko nemanai- o iš tiesų tai yra mąstymo, psichikos sutrikimai. gaiu aprašyt tau neuronų judėėjimo schemas, kodėl jos iškreiptos kartais būna- bet nemanau kad tai įdomu ir suprantama žmonėms, kurie labai toli bent jau nuo biologijos. O čia kalba eina apie autizmą, sutriką psichikos, kuri Lietuvoje, kaip ne visam sviete stebuklingai baigiasi vaikui sulaukus atuoniolikos metų- ir nornt neįgalumą tęsti kokių tik diagnozių neprirašom, nuo šizofrenijos iki…na nesvarbu- svarbu, kad Lietuvoj tai baigiasi sulig pilnametyste- kaip ranka pakeičia viską žmogui.
Media kie nori gali įtakoti asmenybę, žmogų- bet psichikos sutrikimų ji nulemti, įtakoti negali. Įspūdingi ai įspūdingi skaičiai, bet kad čia yra kažkokia nerealybė.
O dėl bendravimo su artimaisiais- septynias minutes, vidutiniškai per gyvenimą gal taip ir išeina- visaip itaip jie realybės neatitinka ir TV čia nė prie ko.
Aušra, aš kol kas matau tyrimus ir net jei galiu abejoti jais, vis tiek jie atrodo pakankamai įspūdingai. Nuneigti visiškai galimą įtaką – būtų keista. Juk patys sutikti galime, kad šiuolaikinės medijos keičia ir mūsų supratuimą apie pasaulį. Kita vertus, žmogus ir pats labai su savo naujais įpročiais keičia medijų pasaulį.
Nežinau kieno draugas, kieno priešas yra televizorius- nesvarstysiu. aš nežinau kiek kalbos sutrikimų turi britai- aš žinau kita, jog kalbėti, kalbas mkytis vaikams labi gerai sekasi iš televizoriaus ir radijo. O jei jie nori pasakyti- jog TV yra autizmo šaknys, o kalba čia yra būtenta apie tai , Dainiau, tai kažin ar jie taip labai teisūs. Nors šito sutrikimo priežastys dar neatrastos, bet ar TV galėtų būti viena iš sudėtinių dalių- labai abejočiau.