Kuo galime didžiuotis ir garsėti pasaulyje? Savo paveldu

pagal | 2010/02/17

Fotomenininkas Liudas Verbliugevičius: Vieno foto paveikslo paroda (Kultūros nukryžiavimas)

Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke atidaryta paroda „Gyvybės medis. Lietuvos kryždirbystė ir simbolika”, skirta Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Džiaugiuosi tokiais renginiais, kurie rodo tikrąjį mūsų paveldą o ne vien sintetinius šiuolaikinius sub/kultūros produktus.

Oficialiai paroda atidara penktadienį, vasario 12 dieną. Ji skirta Jungtinių tautų valstybių narių diplomatams, JT sekretoriato darbuotojams ir lietuvių bendruomenei. Čia pristatoma UNESCO Nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu pripažinta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika.

Šią parodą Jungtinių Tautų būstinėje bendromis pastangomis surengė Lietuvos nuolatinė misija JT, Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke, Lietuvos nacionalinis muziejus, JAV lietuvių bendruomenės Kultūros taryba ir Lietuvos Nacionalinė UNESCO komisija. Žinoma, parodą remia Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Kodėl apie šią parodą rašau, nors pats ir negalėsiu į ją nuvykti? Priežasčių, matyt, yra bent keletas. Ir tikrai ne vien dėl to, kad pats jau ne vienerius metus esu nacionalinės UNESCO komisijos narys. Tikrai ne. Tai darau, visų pirma, dėl to, kad labai džiaugiuosi, jog didelės valstybinės šventės išvakarėse geram darbui susivienijo daugybė žmonių ir ne viena lietuių organizacija. Todėl dar kartą galiu įsitikinti ir norėčiau pabandyti įtikinti kitus, kad skelbti tyrimai apie neva lietuvių mažėjantį pasididžiavimą savo šalimi ir neva blėstantis noras kovoti už svao šalį – tai tik blefas. Ir tikrai nebūtina vien ginklu kovoti už savo šalį.

Šiuolaikiniame pasaulyje turime kovoti kasdien už mūsų mažos šalies vertybių išsaugojimą, puoselėjimą ir populiarinimą visoje planetoje. Taip, kol kas mes negalime pasigirti, kad mūsų cepelinai būtų tokei populiarūs, kaip rytų šalių virtuvė ir ypač kinų gaminamas maistas. Taip, Holivudo filmai net Lietuvoje vis dar labiau žiūrimi nei vietos autorių sukurti išskirtiniai ir negausūs filmai. Taip, mes kalbame tokia kalba, kurią visame pasaulyje supranta tik kiek daugiau nei 4 milijonai žmonių.

Bet… Lietuva turi dvi pasaulinės reikšmės nematerialiojo kultūros paveldo vertybes. Dar 2001 metais UNESCO sudarytai tarptautinei komisijai pirmąkart paskelbus aštuoniolika Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, vienu iš jų pripažinta Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje. O štai jau 2003 metais šis garbingas įvertinimas skirtas Dainų ir šokių švenčių tradicijai Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje. Nuo 2008 metų lapkričio pasaulinė Kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje reikšmė žymima nauju vardu – abu reiškiniai įrašyti į Nematerialiojo žmonijos kultūros paveldo reprezentatyvųjį sąrašą. Ką tai reiškia? Paskaitykite plačiau UNESCO svetainėje.

Ir nos mano minėta paroda Niujorke veiks tik iki vasario 28 dienos, nuoširdžiai tikiuosi, kad tokios ir panašios parodos Lietuvos vardą pasaulyje garsins žymiai labiau nei valdžios koridoriuose PR’ščikų ar valdžiažmogių sugalvotos pseudokampanijos apie drąsią šalį Lietuvą.

7 komentarai

    1. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Mielas Mindaugai,
      negi tau tikai kyla toks klausimas? Pažinimas pasaulio yra tuo įdomus, kuo didesnė įvairovė. O jei kalbėsime apie Lietuvą, tai pasakyk man, tik nuoširdžiai, kuo dar mes labiau garsiname save?

      Atsakyti
  1. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Unesco prie to, kad jis padeda saugoti tai, ko kartais patys nesaugome. Ši organizacija – tai lyg tam rikras morlainis autoritetas, kruis padeda rūpitnis visma pasauliui svarbniais dalykais, kuriuos kartais pačios šalys nelabai ir saugo.

    Atsakyti
  2. marius

    Dainiau, tad prie ko čia tas UNESCO?
    Tuomet kryžius kartu su bažnyčiomis reikia įvardyti kaip “turistų pritraukimo simboliu“ su tikslu pasipelnyti.

    Atsakyti
  3. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Mriau, pritariu, kad ekonomikai tai gal ir iš principo naudigiau. Bet… Juk Izraleis, garsėjantis Jeuzale, priraukia daug turistų ir maldininkų. Tai gal mūsų kryžiai (ne tik Kryžių kalnas) irgi gali būti net verslui naudingas?

    Atsakyti
  4. marius

    Geriau jau mes garsėtume kokiu žemės ūkiu ir jo produktais nei tais kryžiais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *