Tyrimai rodo, kad spauda turi vis mažiau laisvės
Šį antradienį (gegužės 4 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, kodėl pasaulyje ir Lietuvoje nuolat mažėja spaudos laisvės.
Praėjusią savaitę tarptautinės organizacijos “Freedom house” paskelbtas tyrimas “Spaudos laisvė 2010: pasaulio žiniasklaidos nepriklausomybės apžvalga” parodė, kad jau aštuonerius metus iš eilės spaudos laisvės pasaulyje mažėjo ir tik vienas iš šešių mūsų planetos žmonių gyvena šalyje su laisva spauda.
Kadangi tarp 195 šalių Lietuva drauge su JAV ir Čekija užima 24-26 vietas, galima sakyti, kad esame tikrai pakankamai laisvi. Galime netgi džiaugtis, nes už mūsų yra dar tokios valstybės kaip Kanada ir Didžioji Britanija. Kita vertus Lietuvą supa apskritai didesne spaudos laisve negalinčios pasigirti kaimyninės valstybės Rusija ir Baltarusija. Gerokai mažiau laisva už Lietuvos spaudą yra ir Latvijos bei Lenkijos žiniasklaida.
Kaip žinia, XXI amžiuje daugybės tarptautinių organizacijų ir atskirų valstybių veiklos prioritetu įvardinamas demokratijos plėtros siekis. Dažnai jis siejamas su žodžio ir spaudos laisve, žmogaus teisėmis apskritai. Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kodėl vis daugiau dėmesio skiriant žodžio laisvei ir žmogaus teisėms, visame pasaulyje ir Lietuvoje mažėja spaudos laisvės.
Diskusijoje dalyvauja naujienų portalo Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lina Valantiejūtė, naujienų agentūros BNS direktorius Artūras Račas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas Džiugas Paršonis, LTV laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė.
Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.
🙂
Aciu Dainiau,
Atsiimu savo zodzius apie metodikos nebuvima ir is to isplaukiancias isvadas..
Apie metodiką irgi rašoma http://www.freedomhouse.org/template.cfm?page=350&ana_page=359&year=2009
Kita vertus, informacijso visada trūksta ir niekas šioje žemėje iki galo nežino realios padėties. Bet juk tam tikros tendencijos irgi egzistuoja. Apie jas, manau, verta kalbėti.
Kriterijai isvardinti, bet metodikos – NE.
Todel pamatyti kaip gaunasi ivertinimas neimanoma.
T.y. Mes negalime pagal tuos kriterijus patys ka nors suskaiciuoti.
Taip kad galima konstatuoti jog skaiciai is paziuros nepriestaringi, BET:
1) skaiciuojami TIK „is akies”
2) Turint omeny jog organizacija yra NE TARPPTAUTINE, o amerikietiska (valdyba sudaryta is buvusiu biurokratu, zurnalistu bei rasytoju). Todel reikia tureti omeny galimas „kulturines” paklaidas vertinimuose.
3) Jokia metodika negali buti objektyvi.
4) Ar jie tikrai disponuoja pakankama informacija ?
Todel is vienos puses galima naiviai dziaugtis skaiciais.
O is kitos – i vertinimus reiketu ziureti atsargiai ir tik kaip i apytikslius skaicius.
Simai, apie kirterijus rašoma. Užeik į freedom house ir rasi. Dėl atsakomybės irgi sutinku.
Tam, kad viešai diskutuoti šiuo klausimu, reikia žmonėms paaiškinti kokiais kriterijais rementis buvo prieitos tokios išvados. Kažkada nagrinėjausi tą klausimyną, kuris užduodamas „nepriklausomiems” žiniasklaidos atstovams… Kodėl kabutėse? Va todėl, kad kai kurių iš jų nepriklausomumu ir kompetencija aš abejoju… O tos laisvės ribojimu, jei teisingai atsimenu, gali būti palaikyti net LŽS etikos komisijos verdiktai dėl kai kurių leidinių neetiškumo… Vienu žodžiu gan slidūs kriterijai. Dėl to, pasikartosiu, manau, kad dabar Lietuvoj trūksta ne laisvės, o atsakomybės. Žiniasklaidoje yra gan didžiulis šių dalykų disbalansas. Laisves, sakyčiau, net per daug, o atsakomybės – per mažai.