Pokalbyje su Vladimiru Laučiumi naujienų portale Delfi.lt Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Algis Ramanauskas įvardina savo pažiūras ir priklausomybę partijoms:
„Aš esu konservatorius. Taip, nuoširdžiai myliu liberalus ir giliai širdyje esu taip pat ir liberalas. Bet kas yra mūsų liberalai? Gal tiek to… Sakau – konservatoriai yra blogai, bet nieko geresnio Lietuvoje nemačiau. Vis dėlto negaliu nepastebėti, kad Liberalų sąjūdis šiandien elgiasi, ko gero, gražiausiai”.
Sunku ką ir bepridurti. Gerbiu kiekvieno žmogaus apsisprendimo teisę, bet labai panašu, kad Algis Ramanauskas savo vidinius įsitikinimus ir vertybes bandė realizuoti ne toje partijoje. Juk negali būti širdyje liberalas, o į valdžią keliauti konservatorių gretose. Nors kita vertus, Lietuvoje tai gana dažnas reiškinys: gera partija, bet bloga ideologija arba atvirkščiai. Nors imk ir persiplėšk. Taip ir plėšosi didelė dalis politikų.
O štai Algis Ramanauskas tame pačiame pokalbyje su V. Laučiumi (savi)kritiškai įvertinęs visas Lietuvos politines jėgas, su viena jų net bandė siekti gražių tikslų, aiškiai parodo didžiąją partijų problemą:
„Mūsų politikai (dauguma jų), taip pat ir TS-LKD žmonės, ilgai, jau dešimtmečius tūno hermetizuotame politinių bezdalų kiaute ir jau seniai pamiršo, kas yra šviežias oras.”
O kaip to oro įkvėpti, jei nuo ryto iki vakaro blaškaisi Vilniaus Gedimino prospekte?
E, jo pasisakymai tikrai labai atviri. Žinoma, retorika kartais gali šokiruoti, nes tai primena tuos pačius radikalus, prieš kuriuos jis ir pasisako. Todėl galima jausti, kad kai kuriais klausimais jis iš tieųs yra labai konservatyvus, o kai kuriais… Labai iųberalus 🙂
O mane maloniai nustebino Algio poziuris.
Anksciau maniau jog jis labiau nacistinis.
Matyt klaidino jo amplua.
O siuo atveju, matau jog tai vienas retesniu politiku, kuris nebijo rezti tiesiai i akis, nevyniodamas i vata. Prie viso to turedamas sveika argumentacija.
Nebijo tapti nepopuliariu idiotu tarpe.
Malacius.
Jūs teisus, rinkėjui rinktis pakankamai sunku. Tačiau pasižiūrėkime į JAV politinę sistemą. Ten tik dvi partijos: demokratai (liberalai, socialistai) ir respublikonai (konservatoriai, neo-liberalai ir pan.).
Lietuvoje egzistuoja tokia problema, kad negali partijų rinktis pagal pavadinimą. Socialliberalai neatstovauja jokios ideologijos, ji – vieno žmogaus (Paulausko) partija. Kuris kritiškai mąstantis žmogus, net ir būdamas socialiberalių pažiūrų rinksis tokią partiją? Tada taip ir nutinka, pasirenkami liberalai arba socialistai. A.Ramanauskui renkantis partijas, liberalai neatrodė patrauklus pasirinkimas (jie tuo metu lyg ir skilinėjo, partijos viduje (iki atskylant liberalų sąjūdžiui) dėjosi ne itin gražūs dalykai, perspektyvos buvo gan niūrios. (Net ir po liberalų išsiskyrimo dar nebuvo aiškios nė vienos iš dviejų liberalių jėgų perspektyvos ir jeigu LiCS buvo praradusi gerą vardą, LS buvo dar nesusikūrusi savo reputacijos. Tuo tarpu konservatoriai atrodė tikrai patraukli jėga. Moderni, stipri, kai kuriais klausimais net artima liberalioms idėjoms. Tada nebuvo ir R.Dagio XVIII a. šeimos koncepcijos propagavimo, nei homofobiškų pasisakymų, nei aršių krikščionių demokratų ar tautininkų partijos gretose. Visas cirkas prasidėjo po to, prieš Seimo rinkimus, na ir tęsiasi iki šiol.
Pauliau, sutinku su tavimi. Nesakaiu, kad A. Ramanauskas – nesąžiningas. Tieisog pažymėjau sudėtingą situaciją, kai žmogus vienur liberalus, kitur konservatyvus. Jei kalbėtai paprastai, tai kyla paprastas klausimas rinkėjams – tai kas tu esi? Jei supranti apie ąk kalbu, tai čia daugiau dilema rinkėjui. Juk žmogaus natūra gali būti įvairialypė, bet kai kalbame apie partinę ideologiją, joje yra vyruajanti kryptis. Ir jei partija turi salyčio su socialistiniais ir leberalaiis dalykais – tai yra socialliberalai. Jei tai kokia kita mišri ideologija, ji paprasatai įvardinama. Tačiau Tėvynės sąjunga-konservatoriai-krikdemai, tai jau pavaiimai nurodo, jog jie tolokai yra nuo liberalių idėjų. Todėl rinkdamasiis tokią parriją tik dėl pozicijos Rusijos atžvilgiu, A Ramanauskas labai rizikavo. Ir štai koks rezultatas – rizika nepasiteisino.
Vistiek nesutinku. Pažiūros yra didelis temų kompleksas. Natūralu, kad kai kurios gali būti liberalios, kai kurios – konservatyvios. Yra liberalių konservatorių, yra konservatyvių liberalų 😉 Aš jaučiuosi pastaruoju, o priklausau liberalų sąjūdžiui, tam pačiam, kuris A.Ramanauskui atrodo teisingiausia partija.
Tarp konservatyvios ir liberalios ideologijos yra sąlytis. Tarp liberalios ir socialdemokratinės taip pat. Krikščionys demokratai ir socialistai ir turi sąlyčio taškų. Ką daryti žmonėms, kurių pažiūros atsiduria šių ideologijų sąlyčio taškuose?
Galų gale, interviu skaičiau, kad A.Ramanauskui vienas iš svarbesnių argumentų renkantis konservatorius buvo jų pozicija Rusijos atžvilgiu.
„Man imponavo blaivus ir racionalus TS požiūris į Rusijos grėsmę, privačią nuosavybę, man labai patiko, kad TS tuo metu jau buvo atsikračiusi megztaberetiško talibano ir žadėjo tapti šviesia vakarietiška dešiniąja partija”
„Aš esu konservatorius.”
Bet kokiu atveju, Algis Ramanauskas gan aiškiai parodo savo pažiūras, liberalias vienais klausimais, konservatyviais – kitais. O tai jau yra gerai. Plius, jis nėra perbėgelis. Perbėgeliai juk partijas keičia ne dėl idėjinių priežasčių, o dėl gan pragmatiškų, tokių kaip šiltos kėdutės ar iš vis neaiškūs ketinimai. Jis juk tik sustabdė narystę (kita vertus, dar neaišku, kaip jis elgsis toliau).
Žmogus man pasirodė pakankamai sąžinigas 😉
Pauliau, negalėjau klysti – tai buvo citata. Tiksliai taip, kaip pasakė. Beje, jei žmogus yra konservatorius, tai kaip jis gali turėti liberalias pažiūras? Sutik, kad keista.
Bet jis ir yrav poltikas. Bent jau toks buvo. Ir nuo partijos pateko į Savivaldybę.
Gerbiamas Dainiau,
Manau, kad klystate vertindamas A.Ramanausko politines pažiūras ir jo pasirinktą partiją. Politinės pažiūros yra labai subtilus dalykas, jos beveik niekada nebūna grynos (na gal pas Uoką, Buškevičių, Gražulį – fašistinės). Juk Algis Ramanauskas aiškiai pasakė, kodėl pasirinko Tėvynės Sąjungą. Jam patiko realistiškas Rusijos grėsmės vertinimas(liberalai tokio atributo neturi, nors ir A.Kubiliaus vyriausybė į Rusiją pakeitė požiūrį), kelionė vakarietiškos dešiniosios jėgos link. Pridėkime dar ir didesnę įtaką ir galimybes realizuoti save politinėje veikloje.
Žmogus vienu klausimų gali turėti liberalias pažiūras – tarkime pritarti homoseksualų eitynėms, kitu – konservatyvias: stipriai vertybinės užsienio politikos palaikymas ir pan.
Algis Ramanauskas politikas? Čia tikriausiai naujas jo bajeris… Iš jo politikas kaip iš manęs… žurnalistas… 🙂 O ką vienas žmogus sako apie tokius „politikus”? Klounas…
greitas algis buvo atėjęs į konservatorių partiją išvėdinti patalpas, bet pats netyčia pabezdėjo. Kaip iprasta , dabar dairosi aplinkui lyg klausdamas „Kas tai padarė?