Ne kartą yra tekę girdėti politikus kalbant gražius žodžius. Dažnai dar ir palydint štai tokiais gražiais apibūdinimais – „kaip žmogus”, „kaip pilietis”, „kaip visuomenės narys”. Suprask, tokiu atveju politikas tampa mums artimesnis, o jo žodžiai dėl to tampa nuoširdesni, be jokių politinių siekių ar kėslų – jokio noro užimti valdžią ar apskritai jos siekti. Tik ar galime tikėti tokiais dalykais? Manau, kad tikrai – ne. Bet kokia politiko komunikacija ir yra politinė komunikacija.
Štai naujienų portalas ru.delfi.lt paskelbė „nekaltą” pramoginę žinutę „Naujas Timošenko įvaizdis: be kasos ir su romėnų toga” apie garsią buvusią Ukrainos premjerę, įtakingą ir turtingą politikę Juliją Timošenko.
Kaip žinia, ši politikė garsėja ne tik savo kovingumu dėl įtakos ir valdžios Ukrainoje, bet ir savo ekstravagantiška (gal net greičiau, išskirtine) išvaizda. Man ne kartą yra tekę girdėti susižavėjusias moterų kalbas apie jos garderobą ir kitus gražius dalykėlius. Todėl nieko nuostabaus, kad visai „nekalta” žinutė apie pasikeitusią J. Timošenko išvaizdą pateko į naujienų portalo akiratį. Tikėtina, kad žinutė net sulauks didelio dėmesio. Beje, pati žinutė, viso labo vienas sakinys:
„Buvusi Ukrainos ministras pirmininkas Julija Timošenko asmeniniame bloge paskelbė nuotraukas iš savo vyro Aleksandro jubiliejaus.”
Tik tiek. Ir dar pridėta krūvelė nuotraukų. Gražios asmeninės nuotraukos. Tačiau jas pažiūrėjus iš karto tampa aišku, jog tai – dalis politinės komunikacijos. Tiesa, net ir žurnalistams lengvai galima užkibti ant jauko skelbiant tokias žinias iš asmeninio J. Timošenko blogo, kuris vadinasi „Julija Timošenko personalinis blogas… be politikos :)”. Suprask, politikė nededa čia politikos, bet… pati prie šios frazės prideda ir „šypsenėlę”.
O gal ji taip šaiposi iš tų, kurie nesupranta, jog bet kokia politiko komunikacija viešoje erdvėje savaime yra politika? Gal ir taip. Bet juk J. Timošenko ne šiaip sau politikė. Ir jos blogas rašomas, matyt, ne šiaip sau. Jis rašomas ne tik potencialiems rinkėjams ukrainiečių kalba, bet ir rusiškai. Net anglų kalba galima rasti šį bei tą.
Bet kuriuo atveju belieka sveikinti tokią J. Timošenko politinę komunikaciją – be jokių žurnalistinių triukų ir kritiško jų požiūrio politikė tiesiog stulbinančiai sėkmingai ir lengvai pasiekia mases su savo svarbiausia politine žinia – ji moka ir gali keistis. O tada jau galima bus kalbėti, kad ji keičia ne tik išvaizdą, bet ir savo politiką. Tuomet ir naujų rėmėjų gali pritraukti.
gali taip manyti. Tavo teise. Bet tai ne mano sumastyta. Tai kiti protingi žmonės yra parašę.
Viskas aisku, tai yra profesine liga.
Kiekvienas zurnalistas politiko kalbose mato tik politika.
🙂
beje pati savoka „politika” turi ganetinai aisku apibrezima. Bet „politiko” apibrezimą enciklopedijoje bus rasti sunkiau.
„Tad jų BET KURI vieša komunikacija, vienaip ar kitaip siejama ir su jų politine veikla.”
Kas čia per loginė išdaiga?
Buvo mokoma logikos ar ne?
Ernestini, seniai aišku, kad žodis „politika” turi daugybę prasmių ne tik šalies formaliajame politiniame gyvenime. Yra dar ir tokei nauji reiškiniai kaip įmonės politika, šeimos politika, net teisėsauga turi savo politiką. Bet kuriuo atveju, jei nenukrypsime nuo temos, J. Timošenko ar A. Ramanausko atveju jie turi ir formalias politines pareigybes, narystes ar kitus statuso bruožus. Tad jų bet kuri vieša komunikacija, vienaip ar kitaip siejama ir su jų politine veikla. Tad tai atskirti iš principo neįmanoma, todėl politikas, net jei ne darbo metu, ne darbo vietoje, bet girtas vairuoja mašiną – jam taikoma ir politinė atsakomybė.
Beje, pagal tavaji apibrezima George Soros’as paresikimus vargiai galima vertinti kaip politinius (nes jis nera politinio posto uzemes) kai tuo tarpu Algio Greitai smaikstavimai – politiniai pareiskimai.
🙂
Kazkas su siais apibrezimais ne taip. Gal paseno ?
Skaitau toliau:
Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti į Seimo nario, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas ar paskirti į Vyriausybės nario, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.
Cia i Politikus Algis patenka.
Taciau sis apibrezimas galioja TIK
„VALSTYBĖS POLITIKŲ ELGESIO KODEKSAS” remuose.
Nes jeigu siuo apibrezimu vadovautumemes – gautusi tik kad lietuvoje yra politikai, o visur kitus „prachadimcai”…
Atsakau i arogantiskaji: „Skaitykite įstatymus”.
Perskaiciau ir radau stai ka:
Viešasis gyvenimas – valstybės politiko politinė veikla, taip pat valstybės politiko elgesys, NESUSIJę su jo privačiu gyvenimu.
Privatus gyvenimas – valstybės politiko asmeninis, šeimos ir namų gyvenimas, intymus gyvenimas, TAIP PAT veikla, NESUSIJUSI SU valstybės POLITIKO PAREIGOMIS, politine veikla ar institucija, kurioje jis eina pareigas. Valstybės politiko elgesys ar asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiesiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi.
Politinė veikla – valstybės politiko veiksmai, elgesys ir dalyvavimas atstovaujamųjų bei vykdomųjų institucijų veikloje jo įgaliojimų laikotarpiu.
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6223&p_d=81455&p_k=1
tai Algio pasisakymai ivairiose konkursuose, show ar netgi dainavimas – politiniai pasisakymai ?!
Ar nebuna pilkos spalvos sioje paleteje ?
Taip. Jis yra politikas. Paskaityk ir mano komenatrus bloge apie jį 🙂
tuomet ir Algio Ramanausko pasisakymai yra politiniai?
Skaitykite įstatymus 🙂 Bet jei jau esi partijoje ir dar pasts sieki valdžios, tai jau abejonių nėra 🙂
🙂 Kaip tu atskiri kas yra politikas o kas ne?
Beje, ernestini, jei apie Timošenko blogą kalbi, tai matyt jis turi būti panašus į sovietinio tipo reikalus. juk pažiūrėk, kaip dauguma balsuoja ukrainoje. Tiesa, LT pastaruoju metu irgi baigia užauginti antros kartos HOMO SOVIETICUS.
Ernestini – nesu poliitkas 🙂 jie būčiau – tuomet taip ir būtų.
hmm, tuomet tavo blogas irgi yra apie politika…
„Beje, politikas gali kalbėti ne apie politiką su artimais žmonėmis, bet visos viešos jo kalbos ir yra politika.”
Sutinku kad kalbos yra politika, bet kalbos tuo paciu metu gali buti ir apie nepolitika.
Cia man jau pradeda kilti klausimas:
„Kas nera politika?”
„Kur yra riba tarp politiko ir nepolitiko”.
Nes man tas blogas labiau panasus i paprasciausia PR.
Ir dar sakyciau i PR su „tarybiniu prieskoniu”.
Ir dar vienas niuansas. Saviprezentacijos funkcija. Daugelis kalbėjimo strategijų yra naudojamos ne politiniam tikslui realizuoti, o teigiamam asmeniniam įvaizdžiui kurti (kartais tai esti vienintelis politinės kalbos tikslas). Tai įvairios stereotipus formuojančios ir emocijas kontroliuojančios strategijos.
Taip pat norėjau priminti, kad
„Tradiciškai politinė komunikacija apibrėžiama
kaip komunikacijos procesas tarp politikų ir visuomenės, kai politikai komunikuoja su potencialiais rinkėjais pasitelkę žiniasklaidą, telekomunikacijų tinklus, komunikacijos institucijas” (McNair, 1999).
Tai kas yra toks J. Timošenko kalbėjimas viešai?
Beje, kasdien populiarėjančios socialinių tinklų svetainės užima svarbią vietą daugelio žmonių
gyvenime, todėl politikai ir partijos stengiasi jas išnaudoti kaip dar vieną politinės komunikacijos
įrankį.
E, gali kalbėti, bet pažiūrėk į tą blogą atidžiai. Ir pagalvok, kam tai naudojama. Beje, politikas gali kalbėti ne apie politiką su artimais žmonėmis, bet visos viešos jo kalbos ir yra politika. Tai yra politinė komunikacija. negalima atskirti jo kalbėjimo nuo politikos, nes politikas yra toks žmogus. Demokratinėje visuomenėje informacijos priemonės, komunikacijos galimybė ir žodžio laisvė įgyja milžinišką reikšmę realizuojant politinę įtaką ir valdžią. Politinis tekstas gimsta ne uždaroje erdvėje. Visos politinės realijos, aplinka, jos socialinis bei psichologinis kontekstas lemia politinės komunikacijos kūrimą. Šalia atvirų, viešai deklaruojamų idėjų joje visada yra ir užslėptų, neišsakytų politinių tikslų. Ir visa tai yra pagrindas funkcionuoti komunikacijos strategijoms.
tai pagal tavo apibrezima gaunasi jog politikai negali kalbeti ne apie politika?
As sutinku kad tai savireklaminis blogas, bet tai nebutinai reiskia kad jis apie politika…
Ernestini, ar supratai, apie ką rašiau. Subjektyvus požiūris toks ir yra. Jis ir deklaruojamas. O Timošenko deklaruoja, kad be politikos, bet politika yra.
Ar būna politikų kalbos be politikos?
Būna.
Ypač kai išgeria ar mano, kad mikrofonas išjungtas.
O frazės kritika – lygiai tas pats, kas priekabiauti prie:
„Subjektyvus požiūris apie tai, kas vyksta”.
Kaip gali būti požiūris (ypac asmeninis) objektyvus?