Paulius Normantas net po varginančių kelionių su gera nuotaika pasakoja apie jas
Paulius Normantas – garsus lietuvių keliautojas orientalistas, fotografas, poetas, kuris dalyvavo daugybėje ekspedicinio pobūdžio kelionių po Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Mianmarą, Butaną ir kitas valstybes. Šiandien su juo kalbėjomės apie šiuolaikinę fotografiją, jos vietą spaudoje ir mene.
Paulius yra ilgametis Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Jis yra įvairių fotoalbumų, kalendorių autorius, rašantis haiku. Todėl su juo visada įdomu pakalbėti apie daugybę gyvenimo sričių. Šiandien Paulius užėjo kiek netikėtai – ryte kalbėjomės telefonu ir nebuvome planavę šią savaitę susitikti. Tačiau netikėtai užsukęs Paulius kaip visada pažėrė įvairių minčių apie mūsų gyvenimą. Pokalbis netikėtai pakrypo apie fotografiją. Papasakojau, kad šią savaitę organizuojame stovyklą jauniesiems fotografams Kupiškio rajone. Tuomet su Pauliumi padiskutavome apie šiuolaikines tendencijas fotografijoje. Negalėjau pokalbio palikti tik „tarp mūsų berniukų”.
Todėl interviu su Pauliumi Normantu apie fotografiją, jos santykį su skaitemine era, internetu, naujomis tendencijomis medijose dabar prieinamas ir kiekvienam internautui.
Viena įdomiausių Pauliaus minčių:
„Štai ką daro šetono imperija – internetas. <...> Šėtono imperija, atimanti iš žmogaus budrumą. <...> Šitame sraute yra žmogaus sielos ir dvasios praradimas.
Kitos P. Normanto mintys:
1. Digitalinę fotografiją vertinu kaip meninės fotografijos duobkasę
2. Jaunimas eina lengviausiau keliu – ką pamatei, tą fotografuok.
3. Reikia mažiau fotografuoti ir padaryti žymiai mažiau aukštesnės kokybės nuotraukų.
4. Žmonės nustemba, kad kartais nufotografuoja 100 fotografijų ir nė vienos vertos dėmesio.
5. Kol gyvas būsiu, liksiu prie analoginės kameros. Fotojuostą laikau teptuku ir kol gyvas – jo nemesiu.
6. Skaitmeninė era – jokios atsakomybės už savo kūrinį.
7. Siūlyčiau jaunimui daryti kuo mažiau socialinės fotografijos ir įsikalti į galvą fotografijos abėcėlę.
8. Einama nokautavimo metodu su skaitmenine kamera – kepama, kepama, o po to reikia parodą ar kažką kitą padaryti, o šita medžiaga yra nulinė.
9. Žmonija praranda atmintį, nes po 20 metų į tas (skaitmenines D.R.) fotografijas bus galima žiūriti tik kaip į beviltiškas.
Simai, esi tolerantiškas 🙂 Tačiau mene vis sunkiau susigaudyti, kiek ir kas padaryta. Kita vertus, juk ir skulptriia kartais ne iš pirmo karto padaro adrbą. Tas ptas ir su tapytojais ar kitais menininkais. Kartais tenka darbą Šlifuoti. Gal todėl visai normalu, kad foto taip pat šlifuojama?
Skaitmeninės fotografijos atsiradimas kiekvienam sudarė sąlygas tapti „menininku”… Tame yra ir pliusų ir minusų. Tai tik požiūrio reikalas. Aš asmeniškai nieko prieš skaitmeninę fotografiją neturiu, svarbiausia, kad nebūtų, kaip sakoma, fotošopinama… Deja, nefotošopintos fotografijos skaitmeniniame pasaulyje beveik neįmanoma surasti. Jei kažkas tai vadina progresu, tai nenoriu su tuo sutikti. Tai, manyčiau, labiau proto regresas – sunku pavadinti menu tai, kas gimsta tik tuomet, kai nufotografuojama milijonus kartu ir praleidus per specializuotas programas gaunamas rezultatas… Bet… Pasikartosiu – tai tik požiūrio reikalas 🙂 Čia, kaip muzikos pasaulyje – einant į tokias parodas (koncertus) turi būti aiškiai parašoma iš kelinto karto buvo „pagauta” nuotrauka ir ar ji yra fotošopinta (ar gyvas atlikimas…). Manau, kad daugeliui nepatinka žiopčiojančios pop žvaigždės… Nors ir vėl tai tik skonio reikalas…
Iš esmės su Pauliumi galima sutikti tik dėl vieno – galimybių šlamšto padaryti yra daugiau. Bet… Ir sukurti gražių dalykų galimybių padaugėja nežmoniškai
Jeigu menine fotografija apibresime taip:
Fotografija, kuria uzsiima siaura specialistu grupe del irangos brangumo ar sudetingumo, tuomet sutinku, tokia menine fotografija mirsta.
Dabar daugelis gali isigyti gera iranga, o kompozicija, pamatymas, … – ismokimo dalykas. Tik tiek kad deka interneto, matome ir daug prastu darbu. Reikia zinoti kur ieskoti geru…
Jeigu pirmykštę bendruomeninę santvarką laikyti žmogaus sąmonės tobulumo viršūne – tada P. Normantas teisus…
Sutinku, bet kurią technologiją galima panaudoti neprotingai – atitinkami bus ir rezultatai; tačiau pati savaime, kiekviena technologija tik praturtina žmogaus pasirinkimo galimybes (jei mažas vaikas padega namą, nekaltiname degtukų)