Šiandien su kolegomis žurnalistais lankėmės Šalčininkuose įsikūrusioje S. Moniuškos vardo menų mokykloje. Ne tik pasivaikščiojome, bet ir pasiklausime vaikų, kurie nuostabiai groja ir dainuoja.
Atvykome prieš pietus. Graži gamta supa Šalcininkų S.Moniuškos menų mokyklą. Čia įsikūręs, drąsiai tą galiu sakyti, moksleivių kūrybos, estetinio lavinimo centras. Šiuo metu fortepijono, akordeono, styginių instrumentų, pučiamųjų instrumentų, estrados, dailės, choreografijos skyriuose mokosi maždaug 220 mokinių. Apie mokyklos istoriją, galimybes ir dabartinę padėtį papasakojo Stanislavo Moniuškos menų mokyklos direktorius Vladyslav Bogdanovič.
Neišblėstantį įspūdį palieka ir ir turtinga istorinė mokyklos pastato praeitis – mokykla įsikūrusi Karolio Vagnerio rūmuose. Nedidelis koncertas, kurį mums padovanojo David Petrosian, Jovita Jankelaitytė bei duetas Julija Ivanovskaja ir Rolandas Jatkevič, ilgam įsimins. Nuostabi muzika, balsas ir aplinka. Galite pasiklausyti dueto atliekamo Vlasovo kūrinio „Bosanova”. Tiesai, gyva visa tai skambėjo kelis kartus įspūdingiau.
Ne ką mažesnį įspūdį paliko ir V. Bagdono kūrinį „Lapė” atlikęs Šalčininkų S. Moniuškos menų mokyklos auklėtinis David Petrosian.
Na o besidomintiems istorija, trumpai galiu tik priminti, kad Šalčininkų dvaro rūmai – istorizmo laikotarpio rezidencinės vilos tipo pastatas. Dvaras minimas nuo XIV a. XV – XVI a. priklausė Hlebovičiams, XVII – XVIII a. Chodkevičiams. 1835 metais dvarą nupirko Karolis Vagneris. Jo sūnus Vitoldas Vagneris pastatydino naujus rūmus, spirito varyklą. Rūmai rekonstruoti apie 1904 metus: įvestas centrinis šildymas, elektros apšvietimas. Vagneriams sodyba priklausė iki 1939 metų. Vėliau rūmų paskirtis ne sykį kito, buvo perplanuojamas vidus. Dabar čia veikia St. Moniuškos menų mokykla.
Grafų Vagnerių šeimoje iš kartos į kartą buvo perduodamos anticarinės idėjos. Vaistininkas Martynas Vagneris dalyvavo 1794 m. sukilime, jo sūnus Karolis už anticarinę veiklą 1826–1829 m. buvo kalinamas Peterburgo
kalėjime, o 1830 m., prasidėjus sukilimui, dvejiem metams ištremtas į Sibirą. Keturiasdešimt šešerių metų vaistininkas po ilgų nelaisvės metų pagaliau grįžo į namus. Tuomet K. Vagneris norėjo ramesnio gyvenimo,
atokiau nuo Vilniaus. 1835 m. Karolis ir Ana Vagneriai už 35 000 rublių nusipirko dvarą Šalčininkuose ir persikėlė ten gyventi. Dvaras buvo rūpestingai puoselėjamas, modernizuojamas ūkis, tam naudojant ir skolintas lėšas.
Atgalinis pranešimas: Ekskursijoje – kitoks požiūris į Šalčininkų rajoną « Mediaplius