Krepšininkų ir žurnalistų bendravimui trukdo klubų vadovai
Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba, kurioje visus LŽS skyrius ir klubus atstovauja 40 žurnalistų, vienbalsiai smerkia bet kokius bandymus sporto klubuose ar kitose organizacijose riboti žurnalistų teisę rinkti informaciją ar diskriminuojant juos atsisakyti teikti akreditacijas.
LŽS Taryba atkreipia dėmesį, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, draudžiama persekioti žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. Taip pat primename, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir kitų organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu. LŽS taip pat pažymi, kad Lietuvos Konstitucija nurodo, jog riboti teisę rinkti ir skleisti informaciją galima tik įstatymu. Todėl esame įsitikinę, kad turėtų būti numatytos konkrečios sankcijos klubams, pažeidusiems vieną svarbiausių konstitucinių principų.
Kaip žinia, spalio 12 dieną viešai buvo paskelbta apie tai, kad Kauno krepšinio klubas “Žalgiris” atsisako suteikti akreditacijas į namų rungtynes „Lietuvos ryto“ laikraščio, televizijos ir interneto portalo žurnalistams. Pasak viešų pranešimų, klubo motyvas – neobjektyvi apie komandą skleidžiama informacija. Deja, niekur nebuvo nurodyta, ar nors kartą minėtų žiniasklaidos priemonių žurnalistai būtų pažeidę Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą informuodami apie komandą „Žalgiris“.
Šių metų spalio 14 d. į Lietuvos žurnalistų sąjungą kreipėsi SPORT1 televizija, kuri prašė apginti SPORT1 televizijos žurnalistų teisę rinkti informaciją apie krepšinio klubą “Lietuvos rytas”. Rašte nurodoma, kad klubas „Lietuvos rytas“ televizijai „SPORT1” neteikia informacijos apie sportinę klubo veiklą, klubo žaidėjams ir personalui pastaruosius kelis mėnesius uždrausta bendrauti su „SPORT1” žurnalistais. Klubo atstovai informavo, kad tokie ribojimai įvesti krepšinio klubo valdybos pirmininko nurodymu. Reaguodamas į kaltinimus „Lietuvos ryto“ klubas išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad klubas niekada neribojo, neriboja ir neribos žiniasklaidos priemonėms dirbti ir gauti informaciją per „Lietuvos ryto“ komandos namų rungtynes, atviras treniruotes ir kitus jų renginius.
Todėl LŽS Taryba yra sunerimusi, kad krepšinio klubų veikla ir žurnalistika akivaizdžiai turi problemų. Kol kas akivaizdus vienas faktas – žurnalistai nurodo konkrečias informacijos rinkimo problemas.
Atsižvelgdama į tai, LŽS oficialiais raštais dėl minėtų problemų kreipiasi į „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ krepšinio klubus. Taip pat atskirais raštais kreipiamasi į organizacijas, atsakingas už sporto veiklos organizavimą, vykdymą ir kontrolę: Lietuvos krepšinio fedaraciją, Kūno kultūros ir sporto departamentą, Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, Lietuvos krepšinio lygą. LŽS taip par kreipiasi į finansinę ir kitokią paramą klubams teikiančias Kauno miesto ir Vilniaus miesto savivaldybes. LŽS Tarybos nuomone, susidariusi situacija įpareigoja imtis priemonių (pvz.: apsvarstyti teisės aktus, kuriais reglamentuojama krepšinio klubų dalyvavimo turnyruose ir lygose veikla, valstybės skiriama parama ir kt.), kurios padėtų užkirsti kelią panašiems žurnalistų teisių ribojimams ateityje.
Dar liko neatsakytas ir šitas:
„Reiktų išsiaiškinti realią padėti prieš į ją reaguojant: nes pvz jei Lrytas nieko neribojo, kvaila jam rašinėti kažkokius raštus ir apskritai kaltinti jį nebūtais dalykais (ir atvikščiai)”
„hadrian, ar sutinki, kad rekomenduoti ir prašyti yra ne tas pats, kas drausti?”
žodine prasme sutinku, tačiau ne praktine
jei savo darbuotojui pasakau: „nebendrauk su spauda” – tai gali būti pavadinta tiek „rekomendacija” (nes, kaip teisingai pastebėjai, jis nėra mano vergas ir aš negaliu jam uždrausti bendrauti su niekuo) ir „draudimu”
toks mano teiginys reiškia mano (kaip darbdavio) interesų deklaravimą – o darbuotojas pats priima sprendimą dėl to, kiek jo interesai lygegiatūs ar priešingi maniesiems
visais atvejais tai nekeičia esmės – aš TURIU TEISĘ tokiį savo požiūrį išsakyti, ir jokie įstatymai to nereglamentuoja
Dainiau, ačiū – taigi, susumuojam:
1) neatsakei
2) dalinai su tavim sutinku – su ta dalimi, kad teismas kraštutinė priemonė; tačiau panašūs raštai paprastai rašomi post factum: jeigu aš pareikšiu, kad tavęs neįleisiu į „maximą”, ar tu rašysi raštą, ar iš pradžių norėsi įsitikinti jog neblefuoju? ir jei pvz kreiptumeis į kažkokias institucijas – kokius kaltinimus man jos pareikštų?
3) neatsakei
4) tokiu būdu vėl suplakami du dalykai: (a) teiginys, jog „žalgiris” privalo įsileisti žurnalistus NEMOKAMAI ir (b) kad „Žalgiris” privalo leisti žurnalistams fotografuoti (pastariesiems patekus į renginį legaliu būdu)
(a) – aš tą paneigiau ir tu į tai neatsakei;
(b) – teoriškai, privačiame renginyje organizatoriai gali drausti bet kokį fotografavimą ir filmavimą ir tai jokiam įstatymui bneprištarauja
5) (naujas) apkaltinai mane „suplakant viską į vieną vieta” – nepaaiškinai ką ir kur aš suplakiau
Pagal diskusijų dialektiką išeitų, jog sutinki su mano teiginiais, į kuriuos neatsakei – (1) ir (3)?
hadrian, atsakymas į 2 klausimą toks: teismas yra kraštutinė priemonė. Civilizuotoje šalyje dažniausiai naudojamasi ikiteismine moderacijos sistema. Ypač kai klabame apie tokius subtilius dalykus ir teises kaip spaudos ir žodžio laisvė.
o dėl 4) klasuimo tai viskas dar paprasčiau. paskaityk Žalgiro klubo raštą ir grasinimus žurnalistams. ten sakoma, kad net bilietų nepriktų, nes net ir su bilietais bus išprašyti lauk.
hadrian, ar sutinki, kad rekomenduoti ir prašyti yra ne tas pats, kas drausti?
Dainiau, aš argumentavau kiekvieną savo teiginį – tu tik apkaltinai mane „suplakimu” – ką ir kur aš suplakiau? Atsakyk į kiekvieną iš mano punktų ir galėsim pratęsti civilizuotą diskusiją.
Dėl (3): neturėjau galvoj vergų prasme (suprantama) – žaidėjai yra samdomi darbuotojai – privati kompanija gali „rekomenduoti” savo darbuotojams „nebendrauti su spauda” – ir jokie įstatymai tam neprieštarauja.
hadrian, man užstrigoi tav3 klausimas. Kąč reiškia „savo žaidėjams”? Jie ne tavo ir niekieno. Jie – ne vergai. Mūsų Konstitucija leidžia kiekvienam laisvai kalbėti.
Beje, hadrian, man panašu, kad tai tu specialiai suplaki viską į vieną vietą.
„iš tieųs meluoja arba Sport1, arba Lietuvos ryto klubas. bet gali būti ir abu teisūs. Tik dalinai teisūs.”
Reiktų išsiaiškinti realią padėti prieš į ją reaguojant: nes pvz jei Lrytas nieko neribojo, kvaila jam rašinėti kažkokius raštus ir apskritai kaltinti jį nebūtais dalykais (ir atvikščiai)
„Esmė paprasta – viešame renginyje man nieka snegali uždrausti fiskuoti įvykisu ir rinkit ifnormaciją. ”
(1) koks „viešo renginio” apibrėžimas? jei renginys vyksta viešoje vietoje? nes jei renginys vyksta privačiose patalpose, jis jau nėra viešas (nes savininkas apsprendžia ką į jį įleisti ir ko ne)?
(2) Net jei būtų viešas – tai eik į tą viešą renginį ir rink tą informaciją? Jei „Žalgirio” apsauginiai tave išprašys už tai iš renginio – paduok juos į teismą. Man niekada nesuprantami buvo (ir liko) tie raštų rašinėjimai, etc.
(3) Kita vertus – kas gali man uždrausti savo žaidėjams neleisti su tavim kalbėti?
(4) Dėl akreditacijos – priklausomai ką konkrečiai turime galvoj – jei aš organizuoju renginį, ir už iėjimą visi moka pinigus – jokia redakcija negali man liepti tave įleisti nemokamai – pagal jokį įstatymą.
LŽS suplaka visus klausimus į vieną, manipuliuoja sąvokomis ir tada taiko įstatymus, galiojančius kažkokiom hipotetiniam klausimui – pretenduodama, kad tie įstatymai pritaikomi visiems suplaktiems. Arba neturite teisininkų, arba jie nesupranta teisinio elementoriaus…
hadrian, iš tiesų meluoja arba Sport1, arba Lietuvos ryto klubas. Bet gali būti ir abu teisūs. Tik dalinai teisūs.
Dėl privačių bendrovių, tai kaip ir kitais atvejais viską reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas ir kiti bendri teisės aktai.
Esmė paprasta – viešame renginyje man niekas negali uždrausti fiksuoti įvykius ir rinkti informaciją. Ribojimai gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka. Kokie įstatymai leidžia riboti man teisę rinkti informaciją varžybų metu? Beje, akreditavimas taip pat nėra įmonės teisė – tai redakcijų teisė. Skaitykite įstatymą 🙂
Keli iškilę klausimėliai:
1) kad „Žalgiris” nusprendė apriboti „Lietuvos rytą” buvo oficialiai paskelbta, tad abejonių dėl to nėra (tai faktas)?
2) kad panašios sankcijos buvo pritaikytos SPORT1 televizijai „Lietuvos rytas” neigia? Tad ar buvo išsiaiškinta, kaip buvo iš tikrųjų? Juk arba meluoja „Lietuvos rytas” arba SPORT1?
3) tiek „Žalgiris” tiek „Lrytas” yra privačios įmonės – kokie įstatymai reglamentuoja privačias šalis teikti kažkokią informaciją žiniasklaidai?
Pradžiai tiek – jei nesunku būtų 🙂