Kodėl meluoja politikai? Mes patys to norime

pagal | 2010/11/11

Klausimas dėl politikų melo kankino ne vieną mokslininką, žurnalistą, rinkėją. Kodėl> Atsakymas, matyt, labai paprastas – mums patiems dažnai patinka melas.

Lietuvoje ryškiausias to pavyzdys – socialinė poltika. Bedarbių pašalpos, nemokama gydymo sistema, išmokos motinoms, nerealios pensijos (ypač rentų, valstybinių ir kitokių privilegijuotų pensijų pavidalu). Ne mažiau ryškus pavyzdys – politikų ir valdžios žmonių algos. Vis dar girdime, kad mūsų rinkti žmonės Seime ar paskirti Vyriausybės nariai ir kiti valstybės tarnai turėtų dirbti už minimumą. O gal net geriau be algos? Norime iš jų didelio darbo, bet atlyginti glvojame po mirties. Pasiilgome Petro I laikų? Panašu į tai.

Politikų melo priežasčių yra ir daugiau. Paprastai kalbant, mūsų valstybė (mes) nenori išgirsti tiesos. Žmonės nori išgirsti tai, ką jie nori išgirsti. Kai du kandidatai varžosi ir vienas iš jų sako tiesą, o kitas sako tai, ką visuomenė nori išgirsti, rinkimus laimi kas? Dažnai, pataikūnas. Taigi, yra ir šios taisyklės išimtis. Jeigu norite dirbti sąžiningai ir dorai, bet norite ir laimėti rinkimus, tai geriau pradėkite meluoti. Kitaip vaikinas, kuris tik kalba tiesą neturi jokių šansų.

Deja, bet sacharuko ir karaliaus likimo sprendimo Seime lapkričio 11 dieną epopėja mus privers (to labai noriu), atidžiau pasižiūrėkti visiems esamiems politikams į akis ir paklausti – kodėl meluojate?

Kad jaustumėse saugiau ir apsiginkluotume žiniomis apie jų melą, siūlau paskaityti straipsnį „Guardian“ apie tai, kodėl politikai meluoja.

Dar smagu paskaityti apie tai, kad meluodami mums politikai iš tiesų mus daro laimingais.

2 komentarai

  1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    mariau, toks garsusu žmogis Justinas Marcinkevčius parašė „Kraujas ir pelenai“. Ten gera frazė yra:

    Visi mes esam nebyliai, nes tai, ką girdime giliai, dažnai nemokam žodžiais išsakyti…

    Štai tau ir atsakymas.

    Atsakyti
  2. Avatarmarius

    Kol žmonės tapatins kalbantį apie sąžinę su sąžiningumu arba sakantį gražius pamokslus su meile, morale ar laime tol politikų spekuliacijos ir rinkėjų saviapgaulė tęsis
    Laimė, meilė, sąžinė, gailestingumas, taikumas intelektui nepriklauso. Visa tai yra už intelekto ribų . Pavyzdžiui.; kuo gražesnį pamokslą sako kunigas apie meilę tuo toliau jis yra nuo meilės. Kalbėti ir jausti yra dvi priešingos funkcijos nesuderinamos vienu ir tuo pačiu metu. Pavyzdžiui.; šeimoje kai nebėra meilės prasideda kalbos apie meilę: ar tu mane myli? Kai meilė buvo tai tokie klausimai ne į temą juk viskas aišku buvo be žodžių o kai nebėra, tuomet prasideda temos apie meilę.

    Reikia skirti, kad žodžiai yra tik šešėliai to apie ką kalbama.

    Iš esmės gaunasi, kad žodžiai ir yra melas.
    Todėl renkant politikus reiktų atsižvelgti ir į faktus, konkrečius darbus o ne vien tik į kalbas, išvaizdą. Kuo einantis į politiką apie save geresnės nuomonės ir daugiau žada geresnį rytojų tuo didesnė bėda.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *