Turime teisę žinoti, kaip ir ką dirba mūsų samdomi parlamentarai

pagal | 2011/01/05

Dalis parlamentarų vengia viešumo

Seimo statuto pataisas rengianti darbo grupė neseniai pateikė pasiūlymą, kad Seimo komitetuose dirbantys nariai slapta galėtų posėdžiauti, jei už tokį siūlymą balsuotų komiteto narių dauguma. Jei tam būtų pritarta, tai reikštų galutinį seimūnų atsiribojimą nuo juos rinkusių žmonių. Vilčių teikia tik Seimo pirmininkės ir kitų parlamentarų pozicija nepritarti tokiems siūlymams.

Iki šiol galiojantis Seimo Statutas numato, kad Seimo komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams. Išimtys numatytos tik uždariems posėdžiams, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Statutas numato, kad po kiekvieno komiteto posėdžio yra parengiamas pranešimas Seimo spaudos tarnybai, kuriame išdėstoma diskusijų svarstytais klausimais esmė bei priimti nutarimai. Tokia darbo tvarka leidžia Seimo darbu besidominčiai visuomenei nuolat gauti aiškią ir tikslią informaciją apie tautos išrinktųjų darbą. Kam prireikė naujų pataisų apie galimybę Seimo nariams patiems nusisprętsi, kada jie gali užsidaryti nuo visuomenės dėmesio net ir nesvarstydami jokių valstybės palsapčių?

Labai norisi priminti Seimo nariams, kad 1992 metų rudenį referndumu patvirtinda,i Konstituciją Lietuvos tauta aiškiai deklaravo, kad tai daro „siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Kad valdžia nesužmišrtų, kas ir kam šalyje tarnauja, buvo įrašyta, jog „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Maža to, jau tada buvo nuspręsta, kad laisvė gauti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Net pirmakusris teisės studentas greičiausiai žino, kad vienas pagrindinių teisėkūros principų – tai viešumas ir demokratiškumas. Tai reiškia, kad turi būti siekiama sudaryti sąlygas įsitraukti į teisėkūrą visuomenei. Šis principas įpareigoja parlamentą viešai skelbti rengiamų įstatymų projektus, kad piliečiai galėtų laiku su jais susipažinti ir pareikšti savo siūlymus. Mane labai nudžiugino, kai praėjusių metų lapkričio 16 d. buvo paskelbta, jog Seimas nusprendė imtis svarstyti galimybę visą teisėkūros procesą perkelti į elektroninę erdvę, taip užtikrinant skaidresnį, atviresnį ir ekonomiškesnį teisės aktų kūrimo bei paskelbimo procesą. Tai leido tikėtis, kad 2007 metų lapkričio 14 dieną visuomenininkų spaudos konferencijoje paskalbtas teiginis „Teisėkūros procese Lietuvoje trūksta skaidrumo ir viešumo, o piliečiai nušalinami nuo įstatymų kūrimo“ jau yra praeitis. Tuomet kelta labai aktuali problema, kad vieši turėtų būti net tik galutiniai teisėkūros produktai, bet ir pats procesas, tarpiniai sprendimai. Visuomenė turėtų būti supažindinama ne tik su pačiais įstatymų projektais, bet ir su juos lydinčiais dokumentais, atliekamais tyrimais.

Tai kas gi nutiko kai kuriems Seimo nariams, kurie siūlo keisti Seimo statutą ir leisti patiems nusispręsti, kada jie nori uždarai nuo tautos akių dirbti net jei formaliai nieko slapto nenagrinėjama? Mano nuomone, dalis Seimo narių tieisog pamiršo svarbiausią Konstitucijos principą – jie tarnauja žmonėms ir jie turi atsiskaityti už kiekvieną savo darbą. Jie taip pat turi sąžiningai pripažinti savo klaidas, paklydimus, nuodėmes ir prašyti tautos atleidimo.

Todėl bet kurio komiteto, komisijos Seime svarstomi klausimai turi būti vieši ir seimūnus samdantys žmonės tiesiogiai ar per žurnalistus turi susižinoti, kas ir kaip vyksta Seime.

6 komentarai

  1. Avatarhadrian

    „Linkėčiau, kad pradėtume dirbti taip, kaip kitos Vakarų valstybės, remdamiesi kitokia nuostata – jeigu BENT DALĮ FINANSŲ sudaro MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ pinigai, finansai turi būti atviri.“

    +1

    Kažkaip valstybininkai nesugeba suprasti, jog jie yra [mūsų visų] samdomi darbuotojai, o ne savo įmonių savininkai ar mūsų ganytojai

    „Jeigu kas nors nori laikyti savo atlyginimą paslaptyje, tam turėtų būti rimti argumentai.“

    Matau vienintelę išeitį tokiam žmogui – pereiti dirbti į privatų sektoriu

    Atsakyti
  2. Avataraudra

    Dainiau, norėčiau paprieštarauti. Šiandien LRT posėdžiai būna uždari net kai ten nesvarstomos nei valstybinės nei komercinės paslaptys. Dėl žodžio „kitos“ – kokios „kitos“ paslaptys? Tos, kurias LRT taryba nusprendžia esant paslaptimis? Turėtų būti rimtas pagrindas susigalvoti, kad kas nors yra paslaptis, jeigu svarstoma didžiąja dalimi viešais pinigais išlaikomos institucijos veikla. Suprantu, kad administracija arba jos dalis gali norėti, kad visuomenė ko nors nežinotų, bet LRT taryba turėtu šiuo atveju būti visuomenės, o ne administracijos pusėje, ir nedaryti uždarų posėdžių. Man būtų įdomu sužinoti, dėl kokių priežasčių atsistatydino radijo direktorė. Tai nėra privati organizacija, o LRT nėra akcininkų taryba, kuri galėtų leisti sau tokius dalykus svarstyti už uždarų durų.

    Dabar dėl komercinių paslapčių. LRT argumentas, kaip suprantu, yra tai, kad LTV dalyvauja konkurencinėje kovoje su kitomis televizijomis ir todėl finansiniai dalykai negali būti svarstomi atvirai. Šis argumentas remiasi prielaida, kuria remiasi šiandien ir kitos iš dalies viešaisiais pinigais išlaikomos institucijos – teigiama, kad jeigu BENT DALĮ FINANSŲ sudaro uždirbamos lėšos (reklama kaip LRT atveju arba surenkami mokesčiai už stovėjimo aikšteles Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atveju), tai mokesčių mokėtojai JAU NEBEGALI reikalauti visiško skaidrumo – atsiranda komercinės paslapties argumentas. Linkėčiau, kad pradėtume dirbti taip, kaip kitos Vakarų valstybės, remdamiesi kitokia nuostata – jeigu BENT DALĮ FINANSŲ sudaro MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ pinigai, finansai turi būti atviri. Stebina, kad uždaras posėdis skelbiamas kai svarstomas LRT biudžetas arba LRT pertvarkos planai. LRT tokiu atveju tampa LRT tarybos radiju ir televizija. Neturėtų taip būti. LRT darbuotojų atlyginimai turėtų būti viešai skelbiami. Jeigu kas nors nori laikyti savo atlyginimą paslaptyje, tam turėtų būti rimti argumentai.

    Atsakyti
  3. Avatarhadrian

    Mano pasiūlymas yra tas pats, kaip ir visais panašiais [rinkėjų ignoravimo] atvejais: viešinti tokių „siūlymų“ iniciatorių bei balsuojančių už juos pavardes.

    Antras žingsnis tada jau būtų pilnai rinkėjų rankose – jei jie ir toliau balsuos už panašius „kandidatus“ – tada mums visiems, su tuo nesutinkantiems, teliks skėstelti rankomis („matyt tauta taip nori“, i.e. „turime, ką patys išsirinkome“).

    Atsakyti
  4. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius

    Audra, LRT atveju galima būtų sutvarkyti vis tai kaip ir seime. Tačiau Seime yra numatyta u-darų posėdžių galimybė – valstybės, komercinė ir kitos paslaptys. LRT daro tokius posėdžius tik kai yra komercinė palsaptis. To nebūtų, jei nebūtų reklamos ir pan. Mielai ta pritarčiau.

    Atsakyti
  5. Avataraudra

    Aš taip pat norėčiau kad LRT tarybos posėdžiai nebūtų uždari jokiomis aplinkybėmis.

    Atsakyti
  6. Avataraudra

    Tikrai keistas sumanymas vykdyti „tyla gera byla“ politiką. Teigiamas poveikis irgi gali būti – kadangi atsiranda tokie siūlymai ir atsiranda tų, kurie viešai tam prieštarauja, tai yra tikimybė, kad Seimo darbu susidomės daugiau piliečių – ką visgi ten jie svarsto tuose posėdžiuose susėdę 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *