„Respublika” save laiko tikrų lietuvių laikraščiu
Visai netyčia šiandien į rankas pateko dienraštis „Respublika”. Nustebau, kad dar kovo mėnesį rankose varčiau „lietuvių laikraštį”, o šiandien jau skaičiau „tikrų lietuvių laikraštį”.
Kas pasikeitė? Gal laikraštis tapo labiau patriotiškas? Anksčiau jis save priskyrė tiesiog lietuviams. Dabar susiaurino savo auditoriją iki tikrų lietuvių. O gal ta auditorija pati taip susiaurėjo ir leidėjas buvo priverstas įvardinti tuos, kas tave skaito? Arba kaip jis pats vertina savo skaitytojus.
Gali būti, kad tai ir savotiškas reklaminis triukas – jei nori būti „kietas” ir „tikras lietuvis”, privalai skaityti „Respubliką”. Žinoma, tokia versija man nelabai patiktų, nes tai jau būtų arti homofobijos ir nacionalistinių apraiškų skatinimo.
Tačiau galime pakalbėti ir apie vertybinius dalykus. Gali būti, kad laikraštis nutarė gerokai radikaliau elgtis ir „ginti” lietuvius nuo kitokių – netikrų lietuvių ir nelietuvių apskritai. Bet tokiu atveju niekaip nesuprantu, kodėl būtent „Respublika” buvo daugybę metų leidžiama ir rusų kalba? Gal čia irgi tikriems lietuviams skirtas leidinys? Tai kodėl rusų kalba? O gal tai šiokia tokia vertybinė dviveidystė?
Todėl kartais niekaip negaliu suprasti kai kurių Lietuvos leidėjų ideologijos ir vertybių. Ko jie nori?
Tačiau galiu pacituoti vieną seną Vito Tomkaus frazę. Beje, mano akimis labai teisingą ir nė kiek nekurstančią tautinės nesantaikos, o tik keliančią tikrą lietuvišką problemą – kitiems geriau nei mums:
“Pas mus ginamos visų teisės. Ir čigonų, ir žydų, ir lenkų… Tik ne lietuvių. Net ukrainiečių dujos mūsų valdžiai svarbiau nei lietuvių. Mokame brangiausiai Europoje, o rūpinamės dėl kitų.”
Konfliktas versus problemos?
Kita vertus, simboliniai pasauliai yra semantinis kūrinys. Todėl juose, skirtingai nei gamtoje, nebūna natūralių įvykių. Simbolinių pasaulių įvykius kuria šių pasaulių dalyviai. Tą daro ir propagandos, viešųjų ryšių specialistai. Gali būti, kad kurdami simbolinį tikrų lietuvių pasaulį laikraščio leidėjai kuria ir netikrus įvykius. Tai kartais ir matosi.
Tai, kad viešųjų ryšių technologijos ir rinkos žiniasklaida tapo konfliktų stimulu ir jų realizacijos vieta, yra taip pat akivaizdu. Dar yra akivaizdu, kad viešą demokratinį gyvenimą užtikrina būtent tokio pobūdžio žiniasklaida.
Seniai žinoma ir kita tiesa – konfliktų stimuliavimas yra veiksminga demotyvuotų bendruomenių žadinimo pilietiniams veiksmams priemonė. Gaila, kad kartais pernelyg gausus konfliktų eskalavimas finansinės ar kitos krizės metu turi ir priešingą efektą – žmonės emigruoja.
O kadangi dar iki 2008 metų Seimo rinkimų tuometinis opozicijos atstovas Andrius Kubilius pasakė labai įdomią mintį, negaliu nesutikti su ja ir nepritaikyti net mūsų žiniasklaidai:
„Valdžios cinizmas ir stagnacija susilaukia atsako – populistinio radikalizmo. Galima spėti, kad marksistiniai nacionalizacijos šūkiai taps tik populiaresni.”
Cinizmas ir stagnacija. To tai jau tikrai turime nemažai. Nors esame drąsi ES šalis.
Atgalinis pranešimas: Žurnalistai, Tomkus etc. « leo lenox
nesvarbu, ot čia tai tėkštelėjo tas politikierius dr. A. Matulevičius. Kaltina dvigubais standartais komisijos veiklą, dėl kurios žalio supratimo neturi ir net nėra paakaitęs sprendimo, apie kurį rašo. Tai tipiškas „lygio” pavyzdys. Gerai, kad tokių veikėjo neberenka ir į Seimą. Tai Gražulio tipo radikalai, kurie mėtosi kaltinimais net nežinodami, apie ką rašo. Tarkime, šiuo atveju, niekas alfa.lt net nesvarstė, o Lietuvos žinias jau prieš metus priskyrė neetiškom medijom. bet šitas veikėjas suplaka principą „ką matau, tą dainuoju” ir komentuoja.
Nelygis ir tiek.
Kol jus skirstisite leidinius ir žurnalistus į etiškus ir ne etiškus tai bus tik priešprieša, sumaištis, nesutarimai, ginčai, dvigubi standartai, viskas tas pats kas buvo tik žymiai daugiau dar spekuliacijų prisidės.
Jeigu yra etiški reiškia turi neišvengiamai būti ir krūva ne etiškų. O kas gi norės buti ne etiškais? VISI NORĖS BŪTI ETIŠKAIS NES TAI PRESTIŽAS –VERTYBĖ!
Bet deja ši vertybė yra konkrėtaus žmogaus viduje arba ne. Jeigu ji yra, tai šis žmogus apie tai nežino ir jam tai ne vertybė, tai jo natūralus egzistavimo būdas.
O tas, kuris save laiko etišku jau yra ne etiškas!
Kas gi tuomet pretenduos ir veršis į etiškus? Būtent, kad visi melagiai, lengvai paperkami, na visas juodas medijų kontingentas.
Kokiais metodais jie tai darys? Žinoma, kad ne atsinaujindami savo viduje bet gudravimais žūt būt pakliūti į ten kur prestižas, etiškų elitas – VERTYBĖ.
Va čia ir prasidės ginčų, nesutarimų, savo tiesos ir kodeksų įrodinėjimas, priešprieša ir SPEKULIACIJŲ LAVINA.
Žurnalistikoje neivyks jokių permainų bet anaiptol prasidės nesutarimai ir ginčai, priešprieša tarp žurnalistu, pasidalinimas į priešingas stovyklas ir ginčai. Visa tai tik dėka tupų kovotojų už etiką. Kovotojai už etiką ir yra blogis. Etiški žurnalistai nežino, kad jie tokie, jie tyliai dirba savo darbą ir nekovoja, ne pretenduoja.
Manau , kad kaltinimams yra pagrindo, nes mano akimis Lietuvos Rytas taip pat pazeidineja etika.
🙂
http://www.komentaras.lt/?p=10082
tikiuosi objektyvaus atsakymo i kaltinima dvigubais standartais
aciu
sigitai, visokių yra, gal visokių ir reikia 🙂
sekantis etapas , Respublika- visiškų lituvių laikraštis. Jei rimtai – Tomkus galėtų būti etalonu, kaip galima mimikrijomis visiškai diskredituoti leidinį. O gaila
Liutaurai, nemačiau nė vieno gyvo skaitytojo 🙂
kuo toliau, tuo labiau didėja noras pakalbėti su kokiu nors reguliariu Respublikoos rusų kalba skaitytoju – man niekaip nesueina galai, kaip protaujantis rusakalbis galėtų ramiai reaguoti į lietuviškosios leidinio versijos tekstus