Kukli "Velnio advokato" reklama intriguoja
Neretai man tenka girdėti, kad Lietuvoje silpnai veikia žiniasklaidos (= žurnalistų) savireguliacija. Ypač dažnai priekaištaujama, kad žurnalistai niekaip „nesutvarko” tų, kurie save vadina žurnalistais, nors realiai jie yra gandonešiai ar šiaip medijos šarlatanai.
Šiandien toks pat jausmas mane apėmė paskaičius reklaminį „velnio advokato” skelbimą laikraštyje „15 minučių”. Tik susirūpinti reikėtų Lietuvos advokatų tarybai. Juk Advokatūros įstatymo 42 straipsnis labai aiškiai kalba apie draudimą advokatams reklamuotis:
„42 straipsnis. Draudimas reklamuotis
1. Advokatui draudžiama reklamuoti advokato veiklą.”
Juolab, kad kiekvienas advokatas pagal jų etikos normas turi ir tokią pareigą:
„Advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos.”
Šiuo atveju manau, kad toks „velnio advokjatas”, žadėdamas neaiškias garantijas bylose, elgiasi ir negarbingai, ir neoriai. Iš esmės diskredituoja ir advokato vardą. Tačiau gali būti, kad tokias paslaugas siūlo kokia nois kontora, kurioje aspkritai dirba net ne advokatai, o tiesiog teisės šarlatanai. Na tokie, kuriuos anskčiau vadindavo šundaktariais.
Tokiu atveju reikėtų susidomėti ir teisėsaugai.
Kita vertus, pasivadinęs „velnio advokatu”, asmuo ryškiai turi išlavintą skonį. Juk žodžių junginio „velnio advokatas” kilmė labai įdomi. Velnio advokatas (lot. advocatus diaboli) – asmuo, Romos katalikų bažnyčioje turintis oponuoti svarstant dėl asmens paskelbimo šventuoju (kanonizacijos metu). Velnio advokatas turėjo kelti abejones, ar tikrai verta konkretų asmenį paskelbti šventuoju. Asmuo būdavo pripažįstamas šventuoju tik tada, jei šis advokatas nerasdavo jokių įtikinamų argumentų to nedaryti. Jei tikėtume Wikipedia, velnio advokato darbą dirbdavo profesionalus teisininkas (kanonistas). Lotyniška frazė Advocatus diaboli yra paplitusi, plačiai naudojama, tačiau tai yra neoficialus atitinkamų pareigų pavadinimas: oficialiai – promotor fidei (tikėjimo stiprintojas).
O gali būti, kad koks nors vyrukas ar panelytė tiesiog pasižiūrėjo filmą „Velnio advokatas”. Patiko ir…, nutarė pažaisti pavadinimu.
O aš turiu vieną versiją, kas galėtų slypėti už to „velnio advokato”. Bent jau Google išmeta vieną labai įdomią nuorodą, kur tas velnio teisininkas siejamas su tokiu Skyrybų centru. Na o šis centras tiesiogiai susijęs su tokiu labai skandalingu, anksčiau nevykusiai karjerą vykdžiusiu teisininku, kuris dirbo ir teisėju, ir advokatu. Dabar jis yra tiesiog teisininkas. Tai – Saulius Vaikšnoras. Likimo ironija, tačiau „velnio advokatą” reklamavę „15 minučių” rašė ir apie tą patį skandalingą S. Vaikšnorą.
Arvydai, tai buvusio teisėjo Vaikšnoro biznis. Jo asmenybė labai prieštaringa, jis pats net nėra advokatas. Tad velnio advokatus vadintis pats tas 🙂
Noreciau placiau suzinoti,ar tie velnio advokatai tikrai tokie stiprus,kaip jie reklamuojasi?
remigijau, bet kalbekime ir apie reklama, kuri gali klaidinti vartotoja. Manau, kad siuo atveju reklama deda net ne advokatas. Del rysiu su velniu info neturiu;-)
Trumpai tariant, bloga reklama – irgi gera reklama. Šią informaciją matau jau nebe pirmą kartą.. Kitaip tariant, tikslas pasiektas.