Rinkimai, politika ir žiniasklaida: kaltinimai reketu ir žodžio laisvės ribojimu. Kova be taisyklių?

Panašu, kad artėjantys Seimo rinkimai kaitina ne tik politikų tarpusavio aistras, bet ir aštrėja santykiai tarp politikų ir žiniasklaidos. O štai buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir pajūrio laikraščio „Palangos tiltas” bendravimas dėl tų pačių aistrų tik ką persikėlė į teismą ir jau yra pirmieji vaisiai – teisme areštuota laikraščio turto už 80 tūkstančių litų (laikinosios apsaugos priemonės), o pačios bylos eigą belieka tik stebėti.

Dar prieš keletą dienų kalbėjau su minėto laikraščio redaktoriumi Linu Jegelevičiumi (jį pažįstu ne vienerius metus) apie šią situaciją ir pats pasakiau jam savo nuomonę apie politiko skundą teismui ir teismo pritaikytas apsaugos priemones. laikraštis straipsnį paskelbė. Prisipažinsiu, kad kolegos tekstas labiau primena subjektyvų, kiek piktą ir desperatišką komentarą, nei objektyvų straipsnį. Tai galėtų būti redakcinė skiltis, nes emocijos dominuoja. Bet jų reakcija man suprantama – jie skelbė kitų koloegų parašytą tekstą, kuris nėra paneigtas. Ir kol tai nepaneigta, jie negali prisiimti atsakomybės už visas ten nurodytas aplinkybes.

Tačiau šiandien norėčiau vertinimui pateikti ne pačią bylos esmę. Ir net ne redakcijai kylančias problemas dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir net gresiantį veiklos pristabdymą.

Man žymiai svarbesnis ir viešą interesą turintis klausimas yra konkuruojančiame leidinyje „Vakarinė Palanga” pateiktas buvusio ministro R. palaičio komentaras, kodėl jis apskritai kreipėsi į teismą ir kokie „santykiai” buvo tarp jo ir ieškinio taikinyje atsidūrusio redaktoriaus. Ministras labai aiškiai įvardino priežastis, kodėl laikraštis, jo nuomone, spausdino jam nepalankius tekstus. Pasak „Vakarinės Palangos”, „R. Palaitis neabejoja, kad ryžtis tokiam neatsakingam žingsniui „Palangos tiltą“ paskatino glaudūs ryšiai su Tėvynės sąjungos nariais ir, anot jo, noras visais įmanomais būdais užsidirbti per rinkimų kampaniją”.

O dabar cituoju svarbiausią dalį:

„Dar prieš pasirodant straipsniui, buvau susitikęs su šio leidinio redaktoriumi, jis man pasiūlė sumokėti pinigus už gražų straipsnį apie mane, sakydamas, jog artėja rinkimai, tad norįs savo laikraštyje matyti įvairesnių veidų, bet aš nesutikau. Tad, regis, atspausdino tokį straipsnį, kad kitą kartą sutikčiau susimokėti“, – „Vakarinei Palangai“ teigė politikas.

„Jau esu sakęs, kad mane šmeižti, matyt, verta dėl kelių dalykų – vieni taip slepia savo kompleksus ir tinginiavimą Seime, kiti tik tokį teturi rinkiminės kampanijos planą. Na, yra ir dar viena priežastis – matyt, baiminamasi, kad netekus turėtų privilegijų bus labai sunku gyventi, o kai kam gal net pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Nenorėčiau galvoti, kad tai – planuota ir strategiškai plėtojama kampanija, tačiau pagal tai, kiek skiriama pajėgų mane šmeižti, matau, jog tai daro profesionalūs žmonės. Ir tam turi būti skirta daug pinigų. Nes, argi buvusiam FNTT vadui V. Gailiui, kuris kandidatuoja Joniškyje, šautų į galvą ant manęs purvą pilti „Palangos tilte“. Nelogiška“, – komentavo R. Palaitis.

Perskaitęs šią dalį tuoj pat palyginau save su kolegomis iš „Vakarinės Palangos”. Kai aš panašią Wikileaks esančią informaciją apie „Respublikos” leidinius paviešinau ir pakomentavau, susilaukiau bylos už šmeižtą ir net apkaltinamojo nuosprendžio. Nors nebuvau tos informacijso šaltinis, o tik ją citavau. Ir teismui net pateikiau daugybę įrodymų, kad pono Tomkaus leidžiami leidiniai nėra vienareikšmiškai gerai vertinami, o viešų kaltinimų spaudimu politikimas ar verslui buvo ir anksčiau.

Todėl man dabar įdomus tik keli dalykai:
1. Ar „Palangos tiltas” redaktorius patvirtins arba paneigs cituojamo ministro žodžius apie situaciją?
2. Ar pats ministras patvirtins arba paneigs savo pasakytus žodžius apie nesąžiningą redaktoriaus elgesį?
3. Ką darys „Vakarinė Palanga”, jei… Bent teoriškai ieškinio gali sulaukti ir jie.
4. Ką mano Tėvynės sąunga apie tai, jog jie yra iš esmės apkaltinami labai jau negražia politine kampanija.

Beje, visiems kolegoms ir redaktoriams norisi priminti porą labai svarbių įstatymo normų, kurios labai svarbios kai tekstai sulaukia aštrios kritikos iš juose minimų asmenų. Jei šiuos straipsnius taikytume dažniau, būtų lengviau gyventi ir dirbti (bylų gal būtų mažiau).

15 straipsnis. Atsakymo teisė

Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.

54 straipsnis. Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo

1. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo:
1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones;
4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju;
5) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;
7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.