Šiandien su vienu kolega diskutavome apie „informacinio rėmėjo” statusą ir veiklos ypatumus. Tikiuosi, visi teisingai supranta, kad kalbame apie įsigalėjusią praktiką žiniasklaidos priemones vadinti informaciniais rėmėjais tuomet, kai jos mainais už nedidelius pinigus ar savireklamą skelbia palankią informaciją apie vieną ar kitą prekės ženklą, įmonę, renginį, reiškinį ir pan. Diskusijos su kolega gal ir nebūtų buvę, jei toks reiškinys kaip „informacinis rėmimas” būtų Visuomenės informavime ar Etikos kodekse bent paminėtas. Deja…
Pradėsiu nuo to, kad visi puikiai suvokiame žodžių „informacija” ir „rėmimas” reikšmes. Iš esmės viskas paprasta – kas nors ką nors organizuoja ir nori kuo daugiau apie save pranešti kitiems. Tikslai gali būti labai skirtingi – pritraukti kuo daugiau žmonių į renginį, parduoti kuo daugiau bilietų, pareklamuoti finansinius rėmėjus ir pan. Kitaip tariant, tai yra neišvengiama biznio dalis. Viskas gal ir būtų aišku, jei kalbėtume iš esmės apie reklamą. Nes tai ir yra reklama.
Tačiau pavadinus šį reiškinį „informaciniu rėmimu” praktika tampa gerokai įmantresnė nei paprastas reklamos skelbimas. Visų pirma, tokiu atveju neretai į reklamavimo-informavimo veiklą įtraukiami ne tik reklamos specialistai, bet ir žurnalistai. Jie turi „informuoti” apie, pvz., koncertą, kuriame dainuoja kokia nors žvaigždė. Žinoma, tai nereiškia, kad žurnalistas gali rašyti bet ką apie tą žvaigždę. Juk rėmėjas negali pernelyg kritikuoti ar kitaip vertinti žvaigždę, kuriai reikia padėti suspindėti o neužgesti visuomenės akyse. ir tada iškyla paprastas klausimas – kaip vadinti tokius žurnalisto darbus – laidas, straipsnius? Tai žurnalistika ar reklama? Jei žurnalistika, tai ar ji tikrai yra tokia, kuri atitinka aukščiausius etikso standartus? Jei reklama, tai ar ja siekiama humanistinių tiklsų, nes tik tokioje reklamoje etika leidžia dalyvauti žurnalistui.
Kodėl apie tai rašau? Nes mane labai sudomino „informacinio rėmimo” praktika pramogų versle, sporto industrijoje. Šiandien beveik kasdien televizijoje matome reklaminius klipus, kuriuose reklamuojami kokie nors pramoginiai ar sporto renginiai. Čia pat nurodomi informaciniai rėmėjai ir lyg tyčia ar netyčiai tų rėmėjų puslapius ar eterį užpildo nemažas keikis „informacijos” apie minėtus reginius ir renginius. Iš esmės kalbame apie tokių veiklų viešuosius ryšius ir reklamą, tačiau sugalvotas aptakus pavadinimas „informacinis rėmimas” leidžia kiek išplauti ribas ir net sujungti nelabai sujungiamus reiškinius – žurnalistiką, viešuosius ryšius ir reklamą.
Todėl kažkaip natūraliai kilo idėja pradėti su kolegomis žurnalistais ir leidėjais diskusijas apie Etikos kodekso atnaujinimą, o gal net neišvengiamą būtinybę aptarti naujus standartus „informacinio rėmimo” srityje.
Š.S. Kenčia žmonės ne dėl pinigų, bet dėl malonumo stokos. Tikisi, kad pinigai ir kompensuos tą malonumo deficitą. Nepasitenkinimo ir kančių priežastis yra prioritetai, kuriuos sukuria protas. Protas neturi ribos jausmo, jis gi bejausmis mechanizmas, todėl yra sakoma, kad proto norai neturi galo. Pavyzdžiui, jeigu prioritetu padarysime ekonominį, materialinį gerbuvį, tai pakilimas bus tik iki ribos. Bet kas tą ribą gali pajausti, jeigu protas yra bejausmis? Kas atsitiks jei ribą pražiopsosime, nepajausime? Apims skurdo jausmas nepaisant to, kad visko turime pakankamai. Taip dažnai būna moterims atsidūrusioms šioje proto patologijoje, rūbų pilna spinta, o apsirengti nėra ką, nes tai nebemadingas šlamštas. Prasideda isterija! Tas pats buvo kai visi ėmė paskolas, statė, pirko, o paskui vieną dieną pasijuto skurdžiais , prasidėjo isterijos priepuolis dėl krizės. Protas sako duok dar pinigų, man reikia dar to, ano, o banko kranelis užsisuko. Jei paėmei paskolą ir pirkai būstą, automobilį, baldus, tai konvertavosi į masę psichikoje, tai pamėgink dabar atsisakyti tos masės? Linijiniame prote tokios savybės nėra, ten tik linijiškumo principu kaupiama masė. Todėl metodų kaip atsisakyti užgyvento turto nėra. Linijiniame prote yra savybė išsaugoti prikauptą masę. O kaip išsaugoti, išlaikyti ko pats neuždirbai, o gavai ant “chaliavos“? Taip masė “chaliavčikų“, vartotojų atsidūrė spąstuose. Taigi duok ubagui milijoną, jis iššvaistys jį greitai, kad išsaugoti arba padidinti kapitalą reikia turėti atitinkamas savybes. O jeigu jų nėra, tai milijonas kaip vanduo pro pirštus ištirps. Todėl prieš imant dykai reikia gerai pagalvoti ar imti. Protingi tėvai savo vaikams duoda saikingai, moko, kad patys užsidirbtų nes kitaip sugadins jiems gyvenimą, įvarys į kančias.
mierga gera, kokį malonumą teikia pinigai?
Dainiau, kokį malonumą teikia aukščiausių žurnalistinės etikos standartų laikymasis?
Mariau, Jūs toks didelis berniukas ir nežinote kokį malonumą teikia 😕 😕 😕 Yra toks negražus vyriškas anekdotas, kaip vyriškis išsitatuiravo ant savo b… dolerį ir paaiškino kodėl tai padarė. Pirma jam gražu pasižiūrėti kaip didėja jo kapitalas, o antra gražu bus žiūrėti, kaip žmona pasiims paskutinę pinigų kupiūrą. Va taip va 😎
Pinigai ant medžių neauga, tai proto produktas. Todėl pinigams, daiktams, tai yra savo paties produkcijai protas ir yra jautrus. O pavyzdžiui, medžiui ar jautrus? Deja, protas viskam kas gyva bejausmis. Mechaniškumas viena iš esminių jo savybių. Tad jeigu jums priklausytų Amerikos federalinis bankas ir jus vienintelė turėtumėte teisę štampuoti pinigus, tai jie jums būtų nebe vertybė. Visas pasaulis būtų jūsų asmeninė nuosavybė, o žmonės jūsų vergai. Mechaniškumo jausmas ir yra ta malonumo riba, kurią gali suteikti protas ir jo produkcija. Mechaniškumas suteikia persisotinimo jausmą tipišku šlamštu. Kur dėtis persisotinusiam tipišku šlamštu? Nebeskanu, bet be to šlamšto irgi negali. Todėl žmogus atsiduria situacijoje, kai darbas, verslas, sutuoktinis, televizorius, karjera, tai yra visas jo užgyventas turtas virsta mase psichikoje, kurią reikia išsaugoti. Masyvi psichika duoda sunkumo jausmą. Sunku todėl, kad niekas negali duoti jokių garantijų dėl rytojaus. Draudimo kompanija gali apdrausti užgyventą automobilį, bet pavyzdžiui dėl atsirandančių ant veido raukšlių ar viršsvorio, ar karjeros, vaikų gerovės, pajamų ir t.t. garantijų duoti niekas negali. Tai sukelia psichikoje nerimą ir įtampą. Sunki psichika ir mechaniškumas visame kame ( netgi lovoje) tampa gyvenimo stiliumi, kurį reikia dar ir išsaugoti. Taip yra programuojami linijinės – hierarchinės – mechaninės piramidės vergai. Vaikai jau nuo pirmos klasės yra auklėjami varžytis, konkuruoti, siekti prestižo, tai yra kopti hierarchinės piramidės laipteliais aukštyn. Deja, viskam yra riba. Bet niekas nemokino ką daryti priėjus ribą. Atgal kelio nėra! Todėl atsiranda kopiantys pirmyn prievartos prieš savo organizmą ir aplinkinius metodu. Tai paskutinis etapas… Šiame etape ranka nesudrebės nukirsti medį, kad išsilaikytum ant užkopto laiptelio ar pakiltum vienu laipteliu aukščiau už kaimyną. Ką ten medį nukirsti… ir savo artimą ranka nesudrebės.
Jei turi pinigų, tai psichika labai lengva. Ir raukšleles išsilygini, viršsvorį nusiurbia, karjerą greit
padarai, vaikų gerove pasirūpini. Kai prieini ribą, numiršti laimingas be raukšlių, antsvorio, pasirūpinęs vaikų ateitimi. O kai nėra pinigų, tai protas labai užsiiėmęs iš kur jų gaut ? Ir taip spaudžia ta psichiką, belieka pasiguost, kad pinigai ant medžių neauga .
jautrūs esame labai, net medžiui, tik jautrumą parodome pinigais. Aš su mielu noru įstatyčiau langus mediniais rėmais. Medis yra medis. Bet kai nėra pinigų, pasitenkinu plastiku, tikru proto produktu.
Linksmiausia dalis, kad įsivaizduojame esantys amžini. Marius taip ir numirs nenukirtęs medžio ir neužaugęs aukščiau už kaimyną, O Dainius visus žurnalistinės etikos standartus susidės į grabą, net pats nepabandęs būti neetišku, kad suprast kas yra etiška. O mes visi kiti manau labai esame jautrūs medžiui, ir mielu noru susidėtume langus su mediniais rėmais,bet be pinigų,tenka tenkintis proto produktu plastmase. Neįsijauskime į amžinybę.
Š.S. o tu nesusimastei, kodėl masiškai žmonės aplinkui mąsto ir sako taip kaip tu parašei, tai yra myli pinigus, deda į juos visas viltis, bet kenčia būtent nuo jų trukumo ir tų problemų kurias tu aprašei: todėl, kad turi viršsvorio ir neturi pinigų nusisiurbti riebalų, todėl, kad raukšlės kankina, bet neužtenka pinigų plastinėms operacijoms, todėl, kad trūksta pinigų pasirūpinti vaikų gerove ir pradinio kapitalo verslui ir t.t?
Š.S. kas liečia turtą ir amžinybę, tai čia grynai pasaulėžiūros ir pasaulėjautos klausimai. Pavyzdžiui, pradžia ir pabaiga yra tik linijiniame prote, todėl tik jame yra mirties baimė ir galo suvokimas. Kas liečia turtą, tai kiekvienas įsigytas daiktas automatiškai konvertuojasi į masę psichikoje, todėl turtas yra pasitenkinimo jausmas čia ir dabar, o ne masė daiktų, ryšių prikauptų psichikoje.
Jeigu atsiskaitymo priemonė būtų bulvės, visi kentėtų dėl bulvių. Ir bulves labai mylėtų, nes jas galima suvalgyti.
Mariau, nesutinku, kad pinigai – proto produktas. Gal Jūsų pinigai proto produktas, bet …
mierga gera, ne tik pinigai proto produktas, bet ir visa civilizacija. Beje, kokios proto savybės lygiai tokia ir civilizacija. Iš inercijos yra dar šaukiama evoliucija, progresas! Taip mechaninio proto progresas, kuris deja priėjo ribą. Priėjus ribą, mechaninio proto civilizacijos progresas akimirksniu virto masyviu ir agresyviu šiukšlynu, kuriame nieko naujo, o tik to paties tipiško šlamšto tik skirtingose variacijose dauginimas. Situacijos tragizmas ar komiškumas yra tame, kad mechaninis protas yra bejausmis, neturi ribos jausmo. Todėl jis nuoširdžiai ir sąžiningai vykdo savo veiklą toliau. Buvo toks animacinis filmukas „auksinė antilopė”, kuri auksą štampavo, iki ribos…Viskam yra riba.
Dainiau, gal tu uztriges laike, kad tau viesieji rysiai, reklama ir žurnalistika – „nelabai sujungiami reiskiniai”. Pagal mane, tai sujungiami …..ir dar kaip!
O ar ne paprasciau butu pataisyti ta savo Etikos kodeksa, o ne nervu lasteles zudyti ➡
Nagi, nagi…pasižiūrėsiu kas iš to išeis. 😎
Tai gal siūlai išeitį?
Manau, kad tai tik tušti žodžiai,aklikelis ir išeities nėra.Žmonės „kalė” pinigus ir „kals”, kolei kiti tik šnekės, „diskutuos” ir bandys vaidinti dirbančius. 😎
mierga gera, tu vis dar apokalipsę pieši 🙂
Esu kokia esu, nepataisoma optimistė ir žiauri realistė. Čia Lietuva su visa savo „šušara” ir ko.Todėl tenka ne blevyzgoti, o prisitaikyti prie visos šitos „ko”. 🙄