Kai laikraštis palieka mus tyliai… Politikai apie tai irgi tyli

pagal | 2014/01/14

Paskutinis "Kėdainių garso" numerisŠiandien gavau vienos kolegės laišką apie tai, kad jau beveik dvi savaites nebeleidžiamas laikraštis „Kėdainių garsas“ pasitraukė iš gyvenimo labai tyliai ir ramiai ir net žurnalistų bendruomenė pakankamai ramiai priėmė šį faktą. Kodėl taip yra?

Vasario 6 dieną laikraščiui „Kėdainių garsas“ būtų buvę lygiai 88 metai. Labai gražus simbolinis skaičius. Tačiau gruodžio mėnesį galutinius sprendimus dėl laikraščio likvidavimo priėmę akcininkai, matyt, simbolinės datos jau nebenorėjo pasiekti.

Ir dabar visi gali viešoje laikraščio „Kėdainių garsas“ Facebook paskyroje rasti štai tokį atsisveikinimo laišką:

Ilgaamžiškiausias Kėdainių rajono laikraštis atsisveikina su savo skaitytojais. Paskutinę metų dieną išeina paskutinis „Kėdainių garso“ numeris. Nuo sausio 1-osios laikraščio leidyba nutraukiama.
Šiame numeryje atsigręžiama į praeitį. Publikuojamas 1926-aisiais išleisto paties pirmojo „Kėdainių garso“ pirmasis puslapis. Pasakojama, kaip per beveik 90 leidybos metų laikraštis keitėsi ir tapo tokiu, kokį šiandien laikote savo rankose.
Čia – ir „Kėdainių garso“ korespondentų atsisveikinimai su skaitytojais, ir paskutiniosios laikraščio redaktorės žodis.
Taip pat leidinyje rasite svarbiausių 2013 metų įvykių apžvalgą, rajono valdžios atstovų, įstaigų vadovų mintis apie paskutines valandas skaičiuojančius 2013 metus ir planus ateinantiesiems 2014-iesiems.

O atrodo dar taip neseniai ir šiam laikraščiui reikėjo žurnalistų. Kolegoms šią žinią siuntė ir Kauno žurnalistų bendruomenės lyderis Vidas Mačiulis. Bet jau tada kolega buvo labiau nei įžvalgus dėl dalies leidinių (šiuo atveju ir dėl „Kėdainių garso“) perspektyvų. Štai Vido viešai iškeltas klausimas ir tuo pačiu prognozė:

Kėdainiuose keliskart daugiau nei žurnalistų yra verslininkų ir partijų, kurie šiais laikais ne tik laikraščius išlaiko, bet ir leidėjams, be abejonės, nurodo apie ką ir kaip reikia rašyti… Ar laikraščių saulėlydyje, nes prognozuojama, kad po dvidešimt metų jų nebeliks, rajoninių redakcijų žurnalistai ir toliau bus tik menkai apmokamos bei pagal savininkų užsakytą muziką šokančios „tarnaitės“?..

Todėl šiandien man dar kartą kilo paprastas klausimas – jei leidybą stabdo ilgas žurnalistikos tradicijas turintis laikraštis ir rajono žmonės netenka tokios vertybės, kas nutiko, jog dingo noras tą vertybę išlaikyti ir palaikyti? Atsakymas gali būti ir labai paprastas – politikai, kurie pradėjo kištis į laikraščio leidybos reikalus ir nužudė laikraštį.

Laikraštis savininkus keitė kelis kartus, pvz., 2012 metais vykusių parlamento rinkimų išvakarėse darbietis Vytautas Gapšys deklaravo ir jo žmonos Justės Pečeliūnaitės valdomas „Kėdainių garso“ akcijas. O dar 2009 metais apie Drabo partijos įtaką leidinio leidybai rašė lrytas.lt. Jei atidžiai skaitytume šį straipsnį, tai rastume ir buvusios laikraščio „Kėdainių garsas“ vyr. redaktorės Ingridos Marijošienės komentarus bei lrytas.lt įžvalgas:

Panašu, kad du laikraščius leisti viename regione, kad šie tarpusavy konkuruotų – ne itin išmintinga. Jei I.Marijošienė sako tiesą, kad „Kėdainių garsas“ nėra gavęs jokių piniginių injekcijų iš pagrindinio akcininko ar su jo aplinka siejamų asmenų, galima daryti prielaidą, kad akcijų pirkimo sandoris kažkada buvo sudarytas tik tam, kad „Kėdainių garsas“, neatlaikęs konkurencijos pasitrauktų iš rinkos, o iki to laiko neskelbtų tokios informacijos, kuri galėtų pakenkti V.Uspaskicho arba Darbo partijos įvaizdžiui.

Net jei tai tik sutapimas, visgi prognozė buvo labai labai taikli.

O „Kėdainių garso“ uždarymas gali būti geras pretekstas rimčiau viešumoje diskutuoti apie ateityje laukiančias ir didesnes problemas žiniasklaidos rinkoje. Taip jau darė žurnalas IQ skelbdamas Lauros Čekanavičienės straipsnį „Agitacijų naštą partijai palengvina nuosava žiniasklaida„.

15 komentarų

  1. AvatarMarius

    Pavyzdžiui, komentatorius Apsaugok Dieve, prašo apsaugos nuo neįtinkančių jo protui. Ir dar visi neįtinkantys yra nuleidžiami žemyn jo linijinio – hierarchinio proto skalėje, o pats save jis pakelia aukštyn pastarųjų sąskaita. Gaunasi, kad aš pats save laikau aukšto lygio žmogumi, o visi, kurie masto ir elgiasi ne taip kaip man norėtųsi esate žemo lygio… Jeigu susitiks du tokie pat, tai prasidės ginčas, tai yra abipusis neigimas. Diskusija taps neįmanoma. 🙂

    Atsakyti
  2. AvatarŠS

    Valdžia tyli, nes gedi. 😆 Kaip ir mes, “ ne valdžia“, tylime kai numiršta koks šimtametis. Pagerbiame ir tiek. Ir tikrai nelinkime,kad dar kokį šimtą metelių galėjo gyvent. 🙂 Beje beveik visi šimtamečiai, savo ilgaamžiškumu didžiuojasi, nes mažai dirbo. 🙂 Taigi gal visai nepervargęs , nepersidirbęs laikraštukas ėmė ir numirė ir dar sulaukęs beveik šimto metų. Gražu. Nebeverkime.

    Atsakyti
  3. AvatarRegina

    Gyvenime man taip pat vienå kartå buvo didelė širdgėla dėl laikraščio užsidarymo. Nepamenu, koks tai buvo, bet nukniso man tada kokiu dvieju mėnesiu prenumeratå. Ir iš viso tai pasakysiu, kad rajoniniai laikraščiai sukčiauja. Jeigu būna šventės, tai tá dienå laikraštis neišeina. …Ir po švenčiu sekančia diena neišeina….O pinigu tai negražina.
    Tai Dainiau tu jiems pasakyk, kad jeigu taip elgsis, tai aš daugiau neužsiprenumeruosiu….Ir palengva bankrutuos visi.

    Atsakyti
    1. AvatarVioleta- Reginai

      Ponia, tiesiog nepagalvojote, ką rašote. Laikraščio prenumerata yra tam tikra sutartis su leidėju – jūs mokate pinigus, jis jums leidžia laikraštį. Ar manote, kad ta prenumeratos kaina „iš lempos“ paimta? Juk kiekvienas leidėjas kainą nustato pagal bendrus kainodaros principus, o prenumeratorius moka už tam tikrą kiekį numerių per metus. Leidėjas jau metų pabaigoje nusistato, kiek numerių turi išleisti už tą sumą, kurią ima iš prenumeratoriaus. O jeigu jums tą laikraštį pristato paštas, tai juk tikriausiai žinote, kiek leidėjas šiuo metu moka už pristatymą (apie 50 proc.), tad arba, kai kaina išaugo, turėjo augti prenumeratos kaina, arba mažėti numerių skaičius. Štai jums ir apgaulė. O dar tiksliau galėtumėte susiskaičiuoti, jeigu laikraščio pardavimo kainą padaugintumėte iš savo gautų numerių skaičiaus, tada matytumėte, kiek jūs išlošiate, ir kiek pralošia leidėjas. Tada niekam nekiltų klausimas, kad žiniasklaidai reikalingos dotacijos. Rajoniniai (o gal ir kiti) laikraščiai šiuo metu leidžiami gyv entojams vos ne labdaros principu, nes to, ką surenka už prenumeratą, vos užtenka mokesčiams.

      Atsakyti
      1. AvatarRegina

        Nu, laba diena, ponia Violeta!
        Turbūt esate kokio laikraštėlio vyr. Redaktorė, kad taip puolėte ginti.
        Gerai, atsiverčiu dabar savo laikraščio užpakalį ir skaitau: „laikraštis išeina tris kartus per savaitę: antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį“.
        Vat jums!….. Ir neverskit manęs skaičiuoti, kiek aš ten egzemplioriu gavus, o kiek nedagavus…..Man turi būt trys kartai per savaitę ir taškas. O jeigu jums per brangu platinti savo laikraščius per pašta – išvežiokite patys, bus pigiau.
        Ir prašom nekniaukit, kad laikraščius išdalinat vos ne labdarai……
        Ateityje iš tiesu išliks tiktai tie laikraščiai, kurie išdalinami veltui. Todėl siūlau negaišti ir laiku użimti šita nišå, nes esame labai išlepę, todėl vėliau galim neimti net už dykå!

        Atsakyti
        1. AvatarRegina

          O tiems, kurie padėjot minusus, parašysiu štai dar kā……
          Mane stebina ne tai, kad užsilenkė eilinis laikraštukas, o tai, kad tiek metū sugebėjo iš viso gyvuoti.
          Laikraštis, tai ne tik pastatas su redakcijos kolektyvu, bet pirmiausia tai intelektualinė, rašytinė veikla. O jo egzistavimas apėmė skirtingas epochas. Vadinasi, prie Smetonos liaupsino vienā santvarkā; po 1940 metu – kitā; o po 1990 – oplia, ir vėl atsiverčia….Tai ar galima tikėti tokiais laikraščiais, kai garbina skirtingas ideologijas?
          Kaip viskas lengva, a ne? Anot Dainiaus, – pasiėmei švaru balta lapā, ir vėl rašyk….

          Atsakyti
          1. AvatarApsaugok Dieve,

            Apsaugok, Dieve, nuo tokių skaitytojų, kaip Jūs, Regina. Vien leksika jau ko verta! „Užsilenkė“, „nekniaukit“…Žemas lygis. Nepanašu, kad apskritai ką nors skaitytumėt…

          2. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

            Regina, tai visą gyvenimą dauguma žmonių tik ir rašo ant anujų lapų. O tu ne? Tai nori pasakyti, kad visi, kurie gyveno sovietmečiu (nuo dešrų paradvėjo iki giros pilstytojo, nuo mokytojo iki menininko) buvo koloborantai, kurie neturi teisės Nepriklausomoje Lietuvoje daryti to paties? Tai kuo laikraštis blogesnis?

  4. Avatarqwerty

    Je atvirai, tai man asmeniškai pofig tas Kėdainių laikraštukas. Bet gal jis buvo leidžiamas sovietmečiu, todėl buvo vienintelis rajono laikraštis, todėl daug kam yrabrangus kaip atminimas, sentimentai. Nežinau. Bet ne apie tai.
    Ir ne apie tai, kad vienos iš žurnalistų organizacijų (profsąjungos, bet koks skirtumas) lyderis parašė aktualų įrašą-užsidarė vos ne šimtą metų leistas laikraštis. Tikrai ne eilinis įvykis.
    Apgailėtina yra tai, kad po tokiu įrašu absoliučiai niekas nekomentuoja, nei vienas žurnalistas, kurių profesija suponuoja komentavimą!
    Tiesa, vienas komentas yra. Mariaus, kuris , ne be pagrindo, žurnalistus atvirai vadina parazitais, manipuliatoriais ir keknkėjais.
    Smagu 😀

    Atsakyti
    1. AvatarMarius

      Qwerty, įsivaizduok, kad kokia nors Povilionienė Stelmužės ąžuolą nukirstų ir pasakytų, kad nebūkite dogmatikai, pasaulis modernizuojasi, iškelsime vietoj Stelmužės spalvotą vėliavą…
      Panaši situacija su tuo laikraštuku, nerimą kelia, kad daugelį gyvybiškai fundamentalių tradicijų keičia logiškais argumentais pagrįstas modernizmas. Bet klausimas ar viskas kas logiškai pagrįsta ar modernu yra išties gyvybinga?! 🙂

      Atsakyti
      1. Avatarqwerty

        Regina, ciniška ir įžūlu Dainiaus atžvilgiu? Tačiau mes su Dainiumi visi čia esame draugai, todėl galime būti atviri

        Atsakyti
      2. AvatarMarius

        Nepergyvenkit, “Kneziaus bazarai“ bus neblogiau už “Kėdainių garsas“. Rublis ir euras juk neblogiau už litą!
        O jeigu iš kapo išgirsit Perkūno griausmą: oi ne tokios Lietuvos norėjau! Nesibaiminkit, o sakykit da pošol ty na….

        Atsakyti
  5. AvatarMarius

    Pretenduojančiam į politiką laikraštis yra rinkiminės kompanijos vienas iš įrankių, apie save gerą įvaizdį formuoti ir konkurentus kritikuoti.
    O kam eiliniam piliečiui reikalingas laikraštis?
    Jis turėtų atlikti kažkokias gyvybiškai labai svarbias funkcijas, teikti labai reikalingas paslaugas, informaciją ar būti labai įdomus.
    Tu Dainiau žinai tokį laikraštį?

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *