Ne vienerius metus Lietuvoje žurnalistų bendruomenėje ir visuomenėje vyksta diskusijos apie žiniasklaidos verslo skaidrumą. Apie tai buvo daryta įvairių tyrimų, prirašyta straipsnių ir komentarų. Esu rašęs ir aš.
Na o šiandien kažkaip nutariau temą susiaurinti iki konkretaus pavyzdžio.
Mano asmeniniu įsitikinimu kiekviena žiniasklaidos priemonė skaidria ir atvira gali pasidaryti labai greitai, jei padarys vos vieną mažą veiksmą – sąžiningai ir paprastai paskelbs apie savo misiją, viziją, vertybes ir akcininkus. Taip, kaip tai daro UAB „Verslo žinios”. Viskas trumpai ir aiškiai, išsamiai ir paprastai.
Šiaip tai ,Regina, galėtum ir pati sukurpti kokią temą ir parašyti ,kad ir čia pabandymui (Dainius manau neprieštaraus) 🙂 tada sulaukti komentatorių antplūdžio. Gal taip pataptum naujos kartos žurnaliste?
Dainius apsidžiaugtų pamatęs profesionalią žurnalistę, Reginą. Aš irgi ir qwerty pritartų.
Arba pamėgink pakomentuot, be puolimo ,kaip Marius, tai manau nuobodu nebūtų. 🙂 Darbo turėtum 🙂
Kas yra nuobodulys, nuobodybė? Tai ir yra vienas iš jau prikaupto psichikoje šlamšto simptomų. Bet vėlgi, dažniausiai žmogus ieško išeities tuo pačiu metodu, kuris jį ir atvedė į tokią psichikos būklę, sąmonės būseną kaip nuobodulys. Todėl tik gilins savo patologinę psichikos būklę. Toliau gali sekti tuštumos jausmas ir agresiją kitų atžvilgiu, tai yra cinizmas iki debilizmo.
Jeigu norime išeiti iš globalios ar asmeninė krizės reikia atsisakyti prioritetų.
Prioritetas pradžioje vysto, tai progresas, bet priėjus ribą jis tampa nepasitenkinimo, kančių priežastimi. Pavyzdžiui, taip atsitiko su materialinio, ekonominio gerbuvio prioritetu.
Pradžioje visi ėmė paskolas, bankai davė, pirko, statė, vartojo, bet iki ribos.
Priėjus ribą masės atsidūrė prioriteto spąstuose.
Linijiškumas prote reikalauja pratęsti paskolas, vartojimą, tai yra prioritetą, o realybė pasikeitė.
Neatitikimas tarp proto savybių ir realybės. Tai sukelia neigiamas emocijas, nepasitenkinimo jausmą, agresiją. Panašiai kaip pasakoje apie auksinę žuvelę, nebenoriu būti bajoriene, noriu būti karaliene, o tai priėjus ribą veda atgal prie geldos, nes viskam yra riba. Lygiai tas pats žiniasklaida, žurnalistika. Pradžioje iš cenzūros gavome žodžio laisvę. Euforija ir galimybė reikšti savo nuomonę. Po to galimybė neįtinkančius apipilti kitą purvu ir brukti savo teisingą nuomonę, užsakomieji straipsniai, reikiamos nuomonės formavimas ir t.t. Žiniasklaida tapo patologinio proto įrankiu savo tikslams pasiekti. Tampa aktualios temos apie etišką, skaidrią žiniasklaidą. Nors būtent šis prioritetas ir atvedė prie ne etiškos žiniasklaidos! Norėjome laisvos, skaidrios, o iš kur priešingas rezultatas? Todėl, kad laisvos ir skaidrios žiniasklaidos prioritetas priėjo ribą. Todėl dabar kuo daugiau šauksime mes už skaidrią ir etišką žiniasklaidą tuo labiau gilinsime ne etišką ir purviną, tai yra krizę žiniasklaidoje. Nes šis metodas ir atvedė į krizę, o mes norime su tuo pačiu metodu išeiti iš krizės, nerealu.
Man atrodo, kad toks požiūris į žiniasklaidos skaidrumą jau irgi atgyvena.
Laikas pačiam žinių vartotojui spręsti apie informacijos naudingumą.
Pavyzdžiui, kuo naudingos kasdieninės žinios apie kriminalinius nusikaltimus? Jeigu sugebėsite nors akimirkai sąmoningai sustoti ir pastebėti, tai didžioji dalis informacijos kurią teikia žurnalistai yra nereikalingas šlamštas. Beje ir kenksmingas psichikai, nes yra nemažai žinių, kurios apsunkina psichiką. Būtent tokias žinias galima būtų priskirti neskaidrioms, o drumzlėms sunkinančioms psichiką. Skaidrios žinios turėtų skaidrinti, o ne drumzlinti ir apkrauti psichiką. Teiginys, kad žinių ant pečių nešiotis nereikia teisingas tik iš dalies, nes drumzlinos žinios kaupiasi ir sumuojasi, o priėjus ribą pradeda slėgti psichiką. Bet žmogus jų negali išmesti iš savo psichikos, todėl gaunasi, kad nešiotis žinias reikia ir jos gali būti sunkios. Nereikalingas šlamštas sunkina psichiką. Sustokite, atsisėskite, nusiraminkite ir patys nuspręskite koks žurnalistas ir kokios žinios jums buvo išties naudingos ir atvirkščiai. Kiek dar jums reikia kasdien ryti nereikalingo šlamšto sunkinančio psichiką?
Mariau, kriminalai turi labai didelę praktinę reikšmę. Kiap ir detektyviniai serialai. Visų pirma, tai kriminalinių žinių šaltinis nusiklatėliams ir jų aukoms. Antra, tai savotiškas įgūdžių ugdymas ir budrumo tikrinimas. Trečia, žmonės prisiklausę visokių istroijų gali rimčiau žiūrėti į apsisaugojimo priemones sau, vaikams, turtui. O tai jau ekonomikos variklis – draudimai nuo vagysčių, šarvuotų durų statymas ir pan. Pažiūrėk, JAV retas namas tokias duris turi, o Lietuvoje tai jau yra kone standartas.
Žinoma, kad dėl visko juokauju 🙂
Geriausia apsauga, tai pagalvė po užpakaliu. 🙂
Š.S. O sveika psichika ne apsauga?
Mariau, gal ir apsauga, bet gi visko tiek prikyštą į tą galvelę ,saudžia, o iškrapštyt tai nesigauna.
Dainiau, tai gerai, kad juokauji, bet aš jau buvau minėjęs, kad protas loginiais argumentais gali pagrįsti absoliučiai viską, netgi nusikaltimus, o paskui jau nuoširdus realizacijos etapas – pirmyn. Todėl nereikalingų žinių šlamštą galima tik pajausti savo psichikoje. Sunkumo jausmas jau drumzlinų žinių, nereikalingo šlamšto pasekmė. Jeigu žmonės būtų pažinoję savo psichiką, jokia krizė būtų neįvykusi. Dabar ji grynai sukelta tik žmonių psichikoje ir nebe žiniasklaidos pagalbos. TV ekranuose vis dažniau pasirodo buvęs sveikatos ministras, konservatorius, psichiatras Alekna. Jo kalbos orientuotos nuraminti turinčius psichikos problemų, nors jie ir patys to nepripažįsta ir pas psichiatrus nėra kreipiasi. Mano pastebėjimais ypatingai miestuose ir daugeliui pedagogų mokyklose važiuoja stogas, jie psichiniai ligoniai nors apie tai nežino ir nei už ką nepripažintų. Įdomiausia, kad priimta pasitikėti dauguma, netgi rinkimuose pasitikima dauguma… Tai man toks jausmas, kad Alekna greitai kalbės per TV kaip kadaise Kašpirovskis, masiniai seansai. Aš irgi žinoma juokauju.
Tokios diagnozės kaip proto patologija psichiatrijoje nėra, nors tai jau epidemija. Pasaulinė krizė proto patologijos pasekmė. O psichiatrai vadovaujasi ir ruošia studentus pagal senus vadovėlius. Proto patologija siautėja visose gyvenimo srityse: ekonomikoje, žurnalistikoje, medicinoje, švietimo sistemoje, ekologijoje, kultūroje, mene, politikoje. Bet problemų sprendimo ieškoma to paties proto metodais, kuris ir atvedė į patologiją!!! Smagumėlis.
Nepatinka man Diniaus atkurtos svetainės dizainas.
Nežinau kur pradžia, kur pabaiga.
Kur komentaro laikas?
Kur snukučiai?
Kur laikai?
Kur? Kur? Kur?
😀 DDDDDDDDDDDDDDDDDAINIAUS :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
)))))))))))))
qwerty, tikros šypsenos, be akių kontakto(ženklo)- NEBUNA!
Bet čia yra tavo prekinis ženklas 😀
Regina, padarysiu tų šypsenėlių, jei labai reikia
Man reikia…man daug ko reikia 🙂
Regina, jei tik tiek tereikia iki pilnos laimės 🙂 O man atrodė, kad supaprastintas blogo dizainas bus tik į naudą – mažiau dėmėsio blaškymo.
Dainiau, kaip suprantu, turinio gero čia mes vistiek nesukursim, – tie patys nuobodūs snukeliai 🙁
Tai nors cackių-pacackių įdėk, kaip buvo…Ar hakeriai viską išvogė?
Regina, jei tau nuobodu, tai net snukeliai nepadės. Linksmink save kitaip. 🙂