Šiandien gavau LRT išplatintą pranešimą spaudai apie incidentą, kuomet vasario 16-ąją LTv tiesioginių transliacijų metu šalies himnas buvo nutrauktas reklama. Tikėjausi, kad bus išsiaiškinta dėl šio incidento ir nebus tuščiai politikuojama šia tema. Deja…
Prisipažinisu, kad šio dalyko pats nemačiau, nors dalį transliacijų stebėjau. Tačiau kolegos žurnalistai manęs jau klausė nuomonės apie tai. Pasakiau aiškiai, kad greičiausiai šią temą svarstys ir LRT Taryba jau kovo 16 dieną. Juolab, kad dėl tų (ne)lemtų reklamos intarpų valstybinių švenčių metu LRT Taryboje dar pernai buvo diskutuota.
Tačiau kol viskas bus išsiaiškinta (nustatytos priežatys, problemos, kaltės ir bausmės), noriu atkreipti dėmesį į LRT išplatintą pranešimą spaudai.
LTV direktorius Rimvydas Paleckis viešai paaiškino, kad incidento priežastis – įvyko apmaudi klaida. Teigiama, kad „vasario 16 dieną, per LTV tiesiogiai rodant Šv. Mišias iš Vilniaus arkikatedros bazilikos dėl techninės klaidos transliacija buvo baigta nebaigus giedoti valstybės himno paskutinio sakinio, kurį nutraukė reklama”. Pasak LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio, šiuo metu LRT technikos centre atliekamas šio incidento tarnybinis patikrinimas.
Tačiau tas pats direktorius dar iki tyrimo pabaigos kelia versiją:
„Panašu, kad įvyko apmaudi, kaip aiškėja, žmogiška klaida, kai centrinės aparatinės technikas keliomis akimirkomis anksčiau paspaudė mygtuką ir taip nutraukė besibaigiančią transliaciją iš Arkikatedros.“
Žinoma, direktoriaus dar papildomai pabandyta sušvelninti situaciją, nes „vasario 16- tą dieną LTV organizavo ir tiesiogiai rodė net penkis šventinius renginius, kurių metu valstybės himnas skambėjo kelis kartus”. Suprask, galima buvo netyčia kokį kartą himną ir „nugnybti”.
Be to, LTV direktorius dar pastebi, kad „dabar, akcentuojant techninę klaidą, mėginama šį nemalonų nesusipratimą politizuoti”. Dar prideda, kad kalba konkrečiai apie Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininko V.Stundžio viešai pareikštą pasipiktinimą dėl transliaciją nutraukusios reklamos.
Galiu suprasti, kad politikų pasisakymai – tai politikavimas. Bet kaip reikia vertinti paties LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio pasisakymą? Man tai irgi panašu į politikavimą. Nes vieša polemika su politikais apie politikavimą – tai ir yra politikavimas. Juolab, kad pasipiktinimą reklama, kai ja nutraukiamas himnas, gali ir turėtų jausti ne vienas lietuvis. Manau, kad jie tai būčiau matęs aš – rekacija būtų panaši kaip ir to Seimo nario.
Ir nors LTV direktorius atsiprašo tų, kuriuos minėtas nesusipratimas galėjo įskaudinti, tačiau po atsiprašymo turi būti padarytos ir išvados. Taip pat ir apie politikavimą.
Karoli, pradėkime išpradžių. Etikso kodeksas pasako esmę – negalima prisimti įsipareigojimų, kurie trukdo atlikti tinkamai savo pareigą. O žurnalistui keliama labai daug reikalavimų. Akivaizdu, kad įsipareigojimai partijai ir politikai yra paprasti – valdžios siekimas. Tai norma. O žiniakslaida savaime negali siekti valdžios – tai ne jos misija. Jos misija – kontroliuoti tuos, kurie eina ir yra valdžioje. Todėl šios dvi misijos, mano manymu ir pagal etikos kodekso nuostatas, nesuderinamos. Skatyk dar kartą etikos komisijos išvadas 🙂
Va, atkreipi dėmesį į LNK „projektą”, tai ir apsauginis.
OK, pagal ką žurnalistas negali būti ir politiku? Nerandu Etikos kodekse 🙂
Kodėl žurnalistas negali būti ir politiku, o politikas gali turėti savo puslapį ir skelbti nuomones ar net reportažus? Paskaityk Donskį: tas tada tą pasakė, buvau ten.
Kas toj knygoj? Aš dirbau ir telike, ir radijuj, ir spaudoj, ir internete, tad nežinau, ar daug naujo sužinosiu 🙂
🙂 Ar tikrai?
Koks ten politikavimas. Nebuvo to.
Karoli, su kai kuo galiu sutikti ir sutinku. Tačiau kodėl mane vadini apsauginiu? 🙂
O dabar apie reikalo esmę. Manau, kad internetas, kaip erdvė, kuri prienama visiems skiriais nuo visuomeninio transliuotojo. Tai yra visuomeninis, kuri kelia ir turi kelti aukščiausius žurnalistikos standartus. jei nori paprasčiau, tai internetas, kiaip ir tavo namo siena – prienama kiekvienam ir gali rašyti daug ką. Jie tik nepažeidi kitų teisių. Tuo tarpu žurnalista,s kuris moedruoja diskuiją viešoje erdvėje, informuoja visuomenę atrinkdamas informacija apagal tam tirkus vertybinius kriterijus, negali būti tuo pačiu metu ir politiku ar turėti kitų interesų konflikto. Ne aš tai sugalvojau. Ir nesakiau, kad esi durnas, nes neskaitei knygų. NBeje, ar skaitei Deivido Randelo knygą „Universalus žurnalistas”? Paskaityk jo pirmąją dalį, t.y. įžangą. Man ši knyga yra žurnalistikos chrestomatija.
Dainiau, laikas vėl pakalbėt. http://www.uroboras.lt/2010/02/18/kuo-labiau-musu-bijote-tuo-didesni-mes-tampame-jusu-zurnalistai/