Dainius Radzevičius

Šiandien delfi.lt buvo paskelbta, kad vakar vakare nepasirodžiusi Rūtos Janutienės laida “Paskutinė instancija” neįtiko TV3 televizijai dėl neva pažeistų etikos standartų.

O aš manau, kad ši situacija puikiai iliustruoja, kad TV3 taiko dvigubus standartus savo produkcijai. Ne kartą ir ne du R. Janutienės laidos buvo parengtos ir neprofesionaliai, ir turėjo problemų su etika. Tačiau jos buvo rodomos. Prisiminkite kad ir neseną komisaro Kaminsko stumdymus Kaune, o ir visą pdo/kedofiliją. Daug netiesos ten buvo, daug kontraversijos, daug spekuliacijų. Net visuomenė buvo susikaldžiusi. Ir tuomet tokios R. Janutienės laidos TV3 televizijai tiko, nors etikos sargai ne kartą bando viešai ir kitaip perspėti. O štai apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę parengta laida kažkodėl netinka, nes… kontraversiška.

Todėl mano viešas klausimas televizijai TV3 yra toks: gal R. Janutienės laidos neparodymas susijęs su tuo, kad Prezidentė yra kai kurių garsių TV3 projektų globeja ir šis kanalas turi daugiau noro įsiteikti globėjai, nei parodyti samdomos R. Janutienės kontraversišką laidą apie ją?

P.S. Žinoma, tik sutapimu galima vadinti ir tą faktą, kad Prezidentei spaudos klausimais padeda buvusi TV3 darbuotoja. Tikiuosi jokio kontakto ir ryšio tarp Prezidentūros žmonių ir televizijos prieš laidą nebuvo?

Šiandien perskaičiau kolegos Artūro Račo dienoraščio komentarą apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą neatleisti iš pareigų vidaus reikalų ministro R. Palaičio. Stipru, nes šalies vadovė kaltinama nepaisiusi Konstitucijos…

Žinoma, Artūras rašo tik subjektyvų komentarą, nėra teisėjas ar teisininkas. Dar jis atsargiai primena, kad nesilygina ir su Egidijumi Kūriu, bet… Pakankamai stipriai įvertina Prezidentės veiksmus:

“Ir mano išvada labai paprasta – prezidentė D.Grybauskaitė nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto valdžių atskyrimo principo ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos konstitucijos ir galiojančių įstatymų nuostatas.”

Tai ne teisinis verdiktas, bet… Visgi įdomu, kaip ir kas galėtų sureaguoti, jei tai iš tiesų būtų antikonstitucinis veiksmas? O gal tai ir tėra tokie politiniai žaidimai? Niekas juk nemirė, niekam pensijų neatėme. O didelei daliai žmonių, apklausos tai patvirtina, visai negaila ir Premjero Andriaus Kubiliaus, kurį Prezidentė iš esmės pakišo po šaltu dušu.

Tačiau kadangi iš Prezidentūros atstovų pusės bent jau viešai mus bandoma įtikinti, kad šalies vadovė rinkiminiuose politiniuose partijų žaidimuose nedalyvaus, faktas yra akivaizdus – nedalyvauti nepavyks. Jau dabar bandome įtraukti Prezidentę į žaidimą “myliu/nemyliu”. Ir jai bus sunku nedalyvauti, nes bent jau kalbėti tai tikrai teks.

Šiandien viešai alfa.lt rašoma apie klausimus, kuriuos šalies vadovei Daliai Grybauskaitei pateikė Seimo Anikorupcijos komisija. Komisija klausia:

“Ar viešai pasakyta frazė komentuojant FNTT vadovų atleidimo istoriją, jog „ministras čia ne prie ko“ reiškia, kad R. Palaitis tik vykdė jos nurodymą.”

Ta proga noriu surengti “-iausio” galimo atsakymo KONKURSĄ “PREZIDENTĖS ATSAKYMAS KOMISIJAI 2012″.

Atsakymai gali būti įvaiirų tipų – labiausiai panašus į tiesą, labiausiai panašus į Prezidentės variantą, įdomiausia interpretacija arba sąmokslo atskleidimas.

“-iausią” rinksime patys spausdami “like”.

Nugalėtojui – originalūs marškinėliai “dainius.org”.

Dainius Sinkevičius naujienų portale Delfi šiandien rašo apie tai, kad apygardų administraciniai teismai liko be vadovų. Perskaitęs apie situaciją galėčiau pasakyti tik tiek – už tokį teismų administravimą kam nors reikėtų labai rimtai “beržinės košės” (netikros – D.R.) įkrėsti.

Turiu daugelį argumentų šiai minčiai pagrįsti. Štai tik keli faktai iš straipsnio:

1. Penki šalyje esantys apygardų administraciniai teismai liko be vadovų, nes pasibaigus penkerių metų kadencijai pirmininkai tapo eiliniais teisėjais. Prezidentūra, paskelbusi naujų teismų vadovų atranką, nepaskiria naujų, nes neva turi per mažai kandidatūrų. Įdomi situacija – seni vadovai nuimti, naujų nėra, o perspektyva – neaiški. Ir nieko…

2. Tikimasi, kad administracinių teismų vadovai bus paskirti dar šiais metais. Įdomu, kaip atrodo teismų sistema, kurioje nėra nė vieno vadovo mėnesių mėnesiais? O jei taip elgtumėmės su kitomis valdžios grandimis?

3. Prezidentūra yra paskelbusi atranką ir į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininko pareigas, tačiau “kažkodėl” vietos niekas nepanoro užimti. Atranka buvo paskelbta iš naujo. O situacijos kvailumas yra toks, kad Teisingumo ministerija užregistravo projektą dėl sostinės apylinkių teismų sujungimo, o kadangi per pusantrų metų teismai taip ir nebuvo sujungti ir iki šiol nėra aišku, kada tai apskritai įvyks, nuspręsta vėl skelbti konkursus pavaduotojų pareigoms užimti. Todėl ir arkliui turėtų būti aišku, kad teisėjai nenorės dalyvauti konkursuose į tokias pareigas, kurios gali jau artimiausiu metu išnykti. Bet briedo “konkursai” tęsiami toliau.

Todėl viešai galiu kelti tik tokį klausimą – koks Prezidentūros vaidmuo taip “tvarkantis” teismų sistemoje? Ar toks “tvarkymasis” yra (ne)sąmonmingas teismų sistemos veiklos paralyžiavimas? Kaip teismams efektyviai tvarkytis ir organizuoti darbą, kai nėra vadovų? Kas ir ar priisims atsakomybę už sukeltą chaosą teismų valdyme ir neefektyvų vadovų parinkimą?

Klausimai gali būti ir retoriniai…

Juolab, kad perskaitęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbą Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) Generalinės asamblėjos suvažiavime, suvokiau tik viena – už teismų veiklą visa atsakomybė užkraunama tik patiems teismams:

“Teisinės sistemos pokyčius sąlygoja ekonominiai bei politiniai veiksniai, visuomenės lūkesčiai. Aukštų teisingumo vykdymo standartų užtikrinimas bei veiksmingos teisinės sistemos funkcionavimas aktualus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Europos teismų patirtis, kaip geriau organizuoti savo veiklą, įveikiant padidėjusį bylų skaičių, būtina išanalizuoti, apibendrinti ir padaryti naudingas išvadas ateičiai. Kad tai nelemtų nepateisinamai ilgo bylų nagrinėjimo ir užtrunkančio teisingumo. Kad teisingumo vykdymo kokybė nenukentėtų.

Tačiau tam nepakanka vien geranoriškų kiekvieno iš Jūsų, gerbiami Teisėjai, pastangų.

Turime siekti, kad teisėjų ryžtą tarnauti žmogui ir visuomenės interesui aktyviai remtų kiekvienas europietis. Tai bus įmanoma tada, kai Europos visuomenės iš teismų galės tikėtis ne tik aklo įstatymo raidės vykdymo, bet ir teisingumo. Būtinos įstatymų pataisos, kurios supaprastintų teisminį procesą. Būtinas teismų sistemos aiškumas, informacijos apie teismus prienamumas.”

Tai kaip ten su tais “teisinės sistemos pokyčius sąlygoja ekonominiai bei politiniai veiksniai”? O jei pingų ir tinkamos politikos nėra?

Vakar Prezidentūra pranešė, kad “Lietuvos banko vadovu siūlomas buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas”. Manęs (ne)nustebino toks pranešimas, kuriame akcentuojamos tik kandidatui palankiausios savybės ir užimtos pozicijos tuo pačiu nutylint apie jo asmeninius ryšius su šalies vadove organizuojant rinkimų kampaniją. Kitaip tariant, savas žmogus, bet apie tai “tsssss”.

Galima dar pažymėti, jog pranešimas spaudai labai kukliai skelbia, kad “Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos banko valdybos pirmininku Seimui skirti teikiamas teisininkas, finansų teisės ekspertas ir socialinių mokslų daktaras, buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas”. Kad net ir kvailys suprastų, koks geras pasirinktas kandidatas, pranešime galime rasti bent keletą kartų besikartojančią informaciją apie kandidato patirtį finansų stityje:

“Vitas Vasiliauskas šešerius metus dirbo Finansų ministerijoje, Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje buvo atsakingas už Lietuvos ir ES teisės aktų suderinimą, anksčiau dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pastaruoju metu, dirbdamas advokatu, buvo pripažintas vienu geriausių finansų srities ekspertų.”

Man apmaudu, kad nuolat skaidrumą deklaruojanti Prezidentūra ir pati Prezidentė šį kartą oficialiame pranešime nutyli daugeliui žurnalistų žinomą ir visuomenei svarbų faktą apie jos glaudų darbą su kandidatu į aukštą postą rinkimų kampanijos metu. Natūralu, kad ši aplinkybė galėjo ir greičiausiai buvo viena iš lemiamų pasirenkant būtent šį kandidatą. Todėl man kyla klausimas, negi tai galima nutylėti, jei atstovas spaudai Linas Balsys vakar žurnalistams atvirai pripažinmo, kad “nėra ką slėpti”, V. Vasiliauskas padėjo ir rinkimų metu? Nutylkėti nepavyks, nes štai anujienų portalas alfa.lt skelbdami tą paččią žinią pagridniniu akcentu pasirinko kandidato ryšius su Prezidente: “Į Lietuvos banko vadovus Grybauskaitė siūlo savo rinkimų štabo vadovą”.

Nors man asmeniškai kandidatas nekelia jokių didesnių antipatijų, tačiau bankų sektorius yra ne tas pats, kas rinkimų kampanija. Todėl žaidžiant tokius “skyrimų” žaidimus būtų gražu, jei didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinti institucija būtų sąžiningesnė.

P.S. Beje, gal kas pamiršo, tačiau pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. O kainos kyla.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (Nuotrauka iš www.president.lt)

Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė pirmąjį metinį pranešimą. Tai svarbus ir įidomus įvykis. O dabar pažiūrėkime, apie ką turėjo kalbėti ir ką kalbėjo šalies vadovė. Ar visi išgirdome tai, kas padėtų spręsti mūsų problemas?

Kaip reikalauja Konstitucija, Prezidentė turėjo apžvelgti padėtį šalyje, valstybės vidaus ir užsienio politiką.

Kaip skelbiama pačios Prezidentūros pranešime,

“Prezidentė nevertino kiekvieno šalies ūkio sektoriaus būklės, o analizavo valstybės ir jos piliečių moralinę būseną, pamatinių vertybių krizės priežastis, aptarė žmogaus reikšmės ir vertės, kiekvieno piliečio atsakomybės svarbą stiprinant valstybę, kuriant ateities Lietuvą.”

Pasak Prezidentės, ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas.

Prezidentė ragino visuotinai įgyvendinti principą – sąžiningu būti apsimoka: sudaryti sąlygas smulkiajam verslui, individualiems meistrams, kūrėjams išeiti iš šešėlio ir pradėti dirbti legaliai, nesižeminant ir nesislapstant.

Lieka du klausimai:
1. Klausimas teisinei sistemai ir mums visiems – kaip likviduoti teisingumo ir solidarumo deficitą?
2. Klausimas Vyriausybei – kaip sudaryti sąlygas verslui ir kūrėjams būti sąžiningais ir išlįsti iš šešėlio?

P.S. Taip pat sutinku su kolegos, Vladimiro Laučiaus nuomone, kad “Premjero požiūris į žmogų yra labai panašus į tą, kurio prezidentė, sprendžiant iš jos pranešimo, reikalauja atsisakyti.”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (Nuotrauka iš www.president.lt)

Šiandien važiuodamas automobiliu radijo eteryje išgirdau vaistais prekiaujančios kompanijos “Litfarma” reklamą apie atpigusius vaistus. Gera žinia visiems sergantiesiems. O šią žinią dar geresne padaro reklamoje minimas populiariausio Lietuvoje politiko vardas – tai Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Įdomu, ką appie tai galvoja pati Prezidentė? Juk kai Viktoras Uspaskichas ir Remigijus Vilkaitis reklamavo vienos įmonės agurkus su savo “geru vaizdeliu”, tai ši problema iš karto buvo pastebėta.

Tačiau bendrovės “Litfarma” atveju “gerų už prieinamą kainą” vaistų reklama pagaminta labai subtiliai. Reklaminiame tekste sakoma, kad kompanija pritaria Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijai dėl pigesnių, visuomenei prieenamų vaistų ir dėl to siūlo pigesnius vaistus.

Tačiau Civilinis kodeksas ir Reklamos įstatymas neleidžia naudotis svetimo žmogaus vardu reklamoje ar kur kitur be jo sutikimo:

Reklamos įstatymas
4 straipsnis. Reikalavimai reklamai
<...>
2. Reklama draudžiama, jeigu joje:
1) pažeidžiami visuomenės moralės principai;
2) žeminama žmogaus garbė ir orumas;
3) kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta bei diskriminacija, taip pat šmeižiama ar dezinformuojama;
4) skatinama prievarta, agresija, keliama panika;
5) skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai;
6) piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka;
7) be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas;
8) reklamos skleidimui naudojamos specialios pasąmonę veikiančios priemonės ir technologijos;
9) panaudota reklaminė medžiaga yra parengta pažeidžiant autorių teises į literatūros, meno, mokslo kūrinius ir (ar) gretutines teises.

Todėl kyla labai rimtas įtarimas, kad arba bendrovė “Litfarma” nesąžiningai ir pažeisdama įstatymus spekuliuoja Prezidentės vardu, arba tai suderinta su Prezidente ar jos atstovais. Man nesinori tikėti, kad šalies vadovė savo vardą leistų naudoti privačios kompanijos reklamoje. Ypač tokioje subtilioje srityje kaip farmacija.

Todėl labai įdomu, kokia bus šalies vadovės reakcija į jos vardo minėjimą vaistinių reklamoje?

Artūras Račas

Šiandien Prezidento Spaudos tarnyba pranešė, kad vdovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 7 dalimis bei atsižvelgdama į 2009 m. liepos 27 d. dekretą Nr. 1K-61 (Žin., 2009, Nr. 90-3839), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariu Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė Artūrą Račą.

Daugiau apie Artūro Račo veiklą galima rasti ir jo paties bloge http://racas.lt. Kodėl miniu būtent blogą – todėl kad nei oficialios pareigos BNS naujienų agentūroje, nei kitos formalios veiklos nepadeda atskleisti taip žmogų, kaip jo dienoraštis – ten jis pateikia savo požiūrį apie daugybę reiškinių, įvyių, asmenybių. Taip pat daug ką yra pasakęs ir parašęs apie LRT.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad dar vieno žurnalisto atsradimas LRT Taryboje padės stiprinti žurnalistikos pozicijas nacionaliniame transliuotojuje. Artūras yra ne kartą kritikavęs tiek LRT vadovybę, tiek jos programas. Todėl dabar jis turi galimybę pats prisidėti prie LRT stiprėjimo.

Sėkmės jam (ir mums) linki taip pat LRT Tarybos narys Dainius Radzevičius. Beje, artimiausias LRT Tarybos posėdis – rugpjūčio 25 dieną.

Dekretas įsigalioja nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d.

Trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė generalinį prokurorą Algimantą Valantiną. Susitikimo metu aptarta Generalinės prokuratūros veikla, bendra teisėtvarkos padėtis, svarstytos būtinos reformos bei visuomenei aktualūs teisminiai procesai.

Džiugu, kad šalies vadovė supranta prokurorų ir jų veiklos nepriklausomumo užtikrinimo būtinybę. Ir pasiūlymas, kuo toliau laikytis nuo politikavimo, iš esmės reiškia tik viena – generaliniam prokurorui ir kitiems jo kolegoms laikytis kuo atokiau nuo politikų. Visų. Bet kaip tai padaryti?

Štai ir vakarykštis susitikimas su šalies vadove neapsiėjo be visuomenei aktualių teisminių procesų svarstymų. Kas tai yra? Procesai dar ne visi ir pasibaigę, o jau aptariama su politikais. Gal tai (ne)politikavimas? Ir iš karto net pati šalies vadovė teikia rekomendacijas dėl prokurorų reputacijos gerinimo. Geros rekomendacijos. Bet…

Keistai atrodo net teoriniai bandymai pavesti prokurorams nuolat revizuoti ekonominius ir kitus valdžios sprendimus. Ypač Seimo ir Vyriausybės. Net jei tai susiję su LEO, galiu aiškiai pasakyti, kad prokurorai savo žodį geriausiu atveju tars tada, kai bus afera ištirta. Tai reiškia, kad tik tada, kai pati afera bus baigta. Pasidalinti pinigai, priimti galutiniai sprendimai, kuriuos patikrinus bus gali ir galima nustayti, kokia patirta žąla ir kas ją padarė. O kol vyksta procesai, kaitaliojami įstatymai kas mėnesį ir kas savaitę (kartais net per naktį) po kelis kartus, joks prokuroras niekada per savaitę ar dvi neištirs tokių situacijų. Ir tikėtis tokio teisingumo būtų net naivu. Gal net nesąžininga. Dėl to kalta, visų pirma, mūsų padrika teisėkūra ir galimybė politikams priiminėtii skubotus kolektyvinius sprendimus.

Beje, jei būtų galimybė pagal Baudžiamąjį kodeksą už visuomenei žalingus sprendimus pasodinti į kalėjimą visą Seimą ar Vyriausybę (išskyrus balsavusius prieš blogą įstatymą), tuomet ledai pajudėtų. Bet netikiu, kad politikai kada nors pribręs griežtinti jų pačių atsakomybę už priimtus sprendimus.

Tas pats ir su garsiomis bei visuomenę dominančiom bylom. Jei atvirai, tai netikiu sėkme daugelio sudėtingų bylų. Ypač tų, kurios turi beviltišką praeities šleifą. G. Petriko byla tai įrodo. Nors galime vadinti ją sėkminga teisėsaugai (pritaikyta maksimali galima bausmė), bet ji nesėkminga visai valstybei iš principo. Net jei ir 100 metų už iššvaistytus milijonus būtų pasodintas G. Petrikas į kalėjimą, kas iš to? Juk valstybės vadovai ir atsakingi pareigūnai tuo metu, kai savo metodais veikė EBSW ir petrikai, NESUGEBĖJO sukontroliuoti jų aferų. Ir tą reikia pripažinti valdžiai – finansų specialistams ir ministerijų klerkams.

O dabar bandoma už ministerijų klerkų ir politinės valdžios neįgalumą bei blogą veiklą atsakomybę suversti teisėsaugai, kuri kažkaip nesugebėjo nubausti kaltųjų, surasti pradangintų milijonų ir pan. Negražu, mieli politikai. Nesąžininga.

Tikrai nenoriu teisinti prokurorų. Jų darbe apstu broko. Ir reputaciją, o ne įvaizdį jiems reikia gerinti. Bet jiems reikia duoti ir tinkamus instrumentus – efektyviai veikiančius įstatymus ir tinkamą finansavimą.

O kol kas galima drąsiai prognozuoti, kad net ir LEO istorija bus panaši kaip ir daugelis buvusių sudėtingų ir beveik iš anksto suplanuotų ekonominių aferų. Visų pirma todėl, kad prokurorai jau nuo pat LEO kūrimo pradžios buvo paiikti beveik vieniši šiame procese. Politikai ir VP grupės publika su savo teisininkų armijomis viską taip apraizgė, kad metų metams bus ką veikti prokurorams. Ir visuomenei. O prokurorams reikės rintki įrodymus. Kokius? Skaitykite baudžiamuosius įstatymus ir bandykite suprasti.

O pabaigoje bandau pasiūlyti vieną pasvarstymą. Įzivaizduokite, kas būtų nutikę, jei vos buvusiam premjerui ir jo bendražygiams prakalbus apie elektrinės statybą ir apie pasirinktą modelį,. prokurorai būtų prevenciškai uždarę į kalėjimą visą Vyriausybę. Kad būtų užkirstas kelias aferos vykdymui? Ar tai nebūtų politizavimas?

P.S. Ar kas nors prisimenate, kad praėjusį penktadienį savo gimtadienį Kėdainiuose šventė toks vienas garsus verslo pasaulio veikėjas (įtariamas įstatymų pažeidimais ir net Rusijoje nuo teisėsaugos ilgą laiką slapstęsis) Viktoras Uspaskich. Tas pats, kuris jau senokai sukasi ir politikos sluoksniuose. Tai tas pats, kurį sveikina ir lanko Seimo pirmininkas (esamas ir buvęs), net buvęs šalies vadovas bičiuliaujasi. O žurnalistai net klausia, kodėl generalins prokuroras nedalyvavo bendrame baliuje? Ir nustemba, kad prokuroras nevaikšto į tokius renginius. Gal dar vertėjo paklausti, kodėl generalinis prokuroras netapo vieno iš V. Uspaskich vaikų krikštatėviu? Juk taip padarė ir K.D. Prunskienė su R. Vilkaičiu. Vienas buvęs ministras, kitas – dar poste. Visi švogeriai. Visi vieni nuo kitų priklausomi. Tik prokuroras turi būti nepriklausomas. Ir nepolitizuotas.

Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narį Romą Sakadolskį, kuris pranešė norįs palikti LRT tarybą.

Priminsiu, kad R. Sakadolskis buvo Prezidento V. Adamkaus deleguotas LRT tarybos narys.

Kaip “sausai” praneša Prezidentūra, susitikimo metu aptarta nacionalinio transliuotojo paskirtis, misija ir reikšmė šiuolaikinėje informacijos aplinkoje, pasikeista nuomonėmis apie LRT Tarybos darbą ir jos formavimo principus.

Aš (kaip ir Prezidentė) apgailestauju, kad R. Sakadolskis palieka LRT Tarybą. Būtent R. Sakadolskis buvo tas Tarybos narys, kuris nuolat keldavo klausimus, susijusius su LRT žurnalistų darbo kokybe.

Tačiau kolegos atsistatydinimas ir vizitas pas Prezidentę, tikiuosi, pajudins iš mirties taško bent du opiausius LRT veiklos klausimus – Tarybos formavimo ir LRT finansavimo. Yra ir daugiau spręstinų problemų, bet šios – kertinės.

Kalbant apie LRT Tarybą, reikia pažymėti, kad mūsų visuomeniniam transliuotojui bent jau formaliai vadovauja du trečdaliai žmonių, kurių paskyrimas susijęs su politika. Iš 12 tarybos narių net 8 parenka ir deleguoja valdžia. Seimas skiria 4 (po 2 pozicija ir opozicija) ir tiek pat skiria Prezidentas. Tik likusieji 4 yra deleguojami visuomeninių organizacijų. Gal tai ir nebūtų problema, kai žiūri į deleguotus asmenis. Bet… Tai lemia ir politikų norą vienaip ar kitaip įtakoti LRT turinį.

Iš principo bent jau valdžios deleguotų atstovų balansas lyg ir užtikrintas. Gal tik trūksta dar Savivaldybių asociacijos atstovo. Bet jei galvojama apie LRT Tarybos atnaujinimą, reikia svarstyti ir apie būtinybę didinti visuomeninių organizacijų atstovų skaičių. Bent jau turėti jų po lygiai su valdžios sektoriumi.

Pvz., kodėl nepaskyrus bent vieno Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) atstovo? Jauno žmogaus. Juk jaunimui skirtų laidų, mano įsitikinimu, yra akivaizdžiai per mažai. Dar trūksta sporto srities atstovo. Gal skambės ir keistai, bet rotacijos ar kitu principu būtų sveika turėti ir tautinių mažumų atstovą. Galima pagalvoti ir apie kitas svarbias visuomeninio gyvenimo sritis.

Tačiau esminis klausimas, kurį nuolat turi ir turės spręsti Taryba – kaip su esančia finansavimo sistema ir pajėgumais sukurti visiems tinkančią programą radijuje ir televizijoje. Mano giliu įsitkinimu, LRT neturi turėti jokios komercinės reklamos. Valdžios politinis sprendimas atsisakyti jos padėtų ne tik LRT išmesti balastines laidas ir pagaliau skirti dėmesį tik įstatymo numatytai misijai. Pagaliau tai pagerintų ir komercinių radijo bei televizijos stočių galimybes sukurti geresnes laidas. Nes, tikėtina, bent dalis LRT transliuojamos reklamos ir už tai mokamų pinigų nukeliautų komercinėms žiniasklaidos priemonėms. Pagaliau baigtųsi ir nesveika konkurencija, kai konkuruoja reklamos rinkoje biudžeto lėšų gaunanti LRT ir patys save išlaikantys komerciniai kanalai.

O atsisakius reklamos pinigų turi būti nacionalinis transliuotojas finansuojamas vienu iš pasirenkamų modelių. Mano asmenine nuomone, galėtų būti svarstomas toks modelis: reklama iš principo draudžiama, LRT Taryba tvirtina kitų metų biudžetą (pagal numatomą misijos apimtį), Seimas patvirtina. Tačiau jei Seimas dėl politinių motyvų sumažina Tarybos aprobuotą finansavimą, tuomet LRT turi teisę trūkstamą skirtumą lešų susirinkti iš reklamos.

Tačiau sutvarkus šiuos du dalykus reikia nepamiršti bent keleto kitų svarbių darbų. Beje, juos galima daryti ir dabar. Tai žurnalistikos stiprinimas ir efektyvesnis esamų pinigų naudojimas (pvz., kai kurių techninių ir ūkinių paslaugų atsisakymas).