Vakar pagaliau buvo išlaisvintas vaikas, kuris buvo jau kurį laiką tapęs įkaitu vienoje Garliavoje gyvenančioje šeimoje, naudojusią vaiką kaip gyvą skydą savo interesams ginti. Atidžiai pažiūrėjęs vakar per televizijas ir youtube.com rodomus vaizdus apie vaiko išlaisvinimą ir įkaito laikytojų reakciją, nusivyliau dalimi žmonių, kurie Lietuvos vardą ar maldas išnaudojo smurtui prieš vaiką pateisinti.
Šiandien Garliavoje buvo įvykdytas vienas teismo sprendimas – vienas mažametis vaikas buvo grąžintas savo motinai iš laikinosios globėjos. Teisine prasme viskas paprasta ir aišku. Net normalu, kad sprendimas būtų įvykdytas. Tačiau nuo pat ryto šis sprendimo vykdymas yra „nenormalus”. Bent jau viešojoje erdvėje. Komercinė televizija TV3 tiesiogiai transliavo sprendimo vykdymą. Lietuvos radijas kalbina savo korespondentę… Skaityti toliau »
Perskaičiau nuolat etiką pažeidžiančios televizijos TV3 naujienas apie šios dienos vakarą ir jos transliuojamą laidą „Akistata”. Neturiu TV metro, bet laidos tikrai nežiūrėsiu – toks mano protestas. Štai koks pranešimas spaudai išplatintas: „Mažoji mergaitė: „Mama viską matė ir liepė tylėti“ Jau šį trečiadienio vakarą laidoje „Akistata“ bus parodyti visi vaizdo įrašuose įamžinti mažosios mergaitės liudijimai.… Skaityti toliau »
Šiandien išgirdau per Žinių radiją, o apie tai rašo ir daugelis interneto portalų: „Jeigu pati mama pasakytų, kad nežiūrint palankaus teismo sprendimo, bet matydama kad šitoje situacijoje neįmanoma padėti taško: „Aš kažkuriam laikui sutinku, tegul ta mergaitė kuriam laikui gyvena toliau pas globėją, globojama tų pačių senelių”, beje, kur ji ten jau seniai gyvena, tai… Skaityti toliau »
Vakar per LNK televizijos žinias išgirdau, kaip Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė labai aiškiai pasiūlė žmonėms siekti teisingumo ne teismuose, o patiems jį vykdyti. Tai ji pagrindė savo pavyzdžiu. Jei jau taip, tada tikrai „nafig” Lietuvos teisingumo vykdymo sistemą. Tegul jau nebesistebi teisėjai ir teismų vadovai, kad žmonės nepasitikti teismais. Jais nepasitiki ir tą… Skaityti toliau »
Keistai jaučiuosi Lietuvoje. Visada girdėjau iš politikų lūpų, kaip valstybei rūpi šeima, kaip rūpi vaikai, kaip jais rūpinamasi. Tačiau kai nori tą rūpestį pajusti realiai (ne pinigais), tuomet pajunti užtrauktą valdžios rankinį stabdį o ne paramą. Štai vienas pavyzdys – įvaikinimas. Turiu omenyje ne tas situacijas, kai lietuvį nori įsivaikinti užsienietis ar svetimą vaiką nori… Skaityti toliau »